Pasaulio gyventojai susirūpinę dėl pražūtingo koronaviruso poveikio sveikatai ir ekonomikai. Susidūrus su šia atšiauria panorama, būtų patartina atsigręžti į praeitį - 1918 m.
Spartus COVID-19 paplitimas sukrėtė pasaulio ekonomiką. Visiems kyla klausimas, kaip žengti ekonomikos atsigavimo keliu ir ar pandemija ir toliau naikins pasaulio ekonomiką.
Koronavirusas ištraukė žmoniją į nepaprastą situaciją, tačiau dar neregėtą. Dėl šios priežasties patogu atsigręžti į praeitį ir susipažinti su istorijos knygomis. Mes tikrai galime pasimokyti iš ankstesnės pandemijos: 1918 m. Gripo arba „ispaniško gripo“, sukėlusio nuo 21 iki 50 mln.
Viskas prasidėjo 1918 m., Paskutiniaisiais Pirmojo pasaulinio karo metais. Tačiau yra labai skirtingų kilmės versijų. Yra tvirtinančių, kad virusas kilo JAV kariuomenės kareivinėse ir kad jis paplito Europoje, kai Šiaurės Amerikos kariai buvo išsiųsti kovoti į senąjį žemyną. Priešingai, kitos hipotezės nurodo Kiniją kaip šio gripo kilmę.
Didelis infekcijų (apie 500 mln. Užkrėstų) ir mirčių skaičius peržengė už neutralių šalių ribų. Apkasuose, turint daugybę gripo susilpnėjusių karių, teko nutraukti daugybę karinių operacijų.
Ūkinės veiklos kritimas
Be galimo viruso atsiradimo ir mirčių bei infekcijų skaičiaus, neabejotina yra nepaprastai sunkios ekonominės pandemijų pasekmės. Taigi 1918 m. Ekonominė veikla smarkiai sumažėjo, nes greitas gripo plitimas privertė paralyžiuoti pramoninę veiklą. Taip pat buvo atšauktos tokios viešos laidos kaip teatras, nepamirštant, kad ir mokyklos bei bažnyčios buvo uždarytos.
Susidūrus su dar labiau mirtinu virusu, baimė buvo daugiau nei akivaizdi pasaulio gyventojams. Visa tai turėjo ne tik pasekmes sveikatos lygmeniu, bet ir ekonominiu lygmeniu yra tyrimų, kurie BVP sumažėjimą vertina 6%.
Taip pat reikia pažymėti, kad sunku gauti išsamią 1918 m. Gripo pasekmių makroekonominę analizę. Visa tai yra todėl, kad tuo metu nacionalinė apskaita nebuvo tokia išsivysčiusi kaip šiandien. Šia prasme atrodo, kad JAV yra viena iš šalių, turinčių patikimiausius ekonominius duomenis. Taigi, artėjant tų metų spalio mėnesiui, pramoninės veiklos sumažėjimas buvo ypač ryškus JAV, tiksliai sutapdamas su vienu sunkiausių pandemijos momentų.
Ekonominės veiklos stabdymas turėjo labai sunkių padarinių užimtumui. Bendrovėms neliko nieko kito, kaip kreiptis į masinius atleidimus.
Antras gamybos lygio kritimo poveikis buvo pasiūlos sumažėjimas, taigi ir didelis būtiniausių prekių kainų padidėjimas. Atsisakę sumažinti savo pajamas, parduotuvių savininkai nusprendė nemažinti kainų.
Socialinės pasekmės
Jei 1918 m. Socialiniai skirtumai jau buvo labai ryškūs, greitas „ispaniško gripo“ paplitimas juos dar labiau paaštrino. Didelė dalis gyventojų buvo priversti skursti, nes, paralyžiavus gamybai, atrodė labai sunku susirasti darbą.
Gripo baimė buvo tokia, kad daugelis pasirinko pravaikštą, kad išvengtų infekcijos. Šioje baimės aplinkoje taip pat buvo įvesti karantinai ir uždrausti susirinkimai. Ispanijoje, vienoje iš labiausiai gripo paveiktų šalių, įvesta socialinė izoliacija tapo tokia ekstremali, kad tai kainavo daugeliui vaikų gyvybę, nes kontaktai buvo taip apriboti, kad jiems buvo trukdoma atnešti jiems maisto.
Susidūrus su labai staigiu gamybos kritimu ir gyventojų nuskurdimu, verta paklausti, kam šeimos išleido savo ribotus ekonominius išteklius? Mažėjant vartojimui, šeimos iš esmės apsiribojo tomis prekėmis, kuriomis patenkinti pagrindinius jų poreikius.
Kalbant apie viešąjį sektorių, reikėjo skirti specialius kreditus, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos daugeliui gripo paveiktų žmonių. Kitos nepaprastos išlaidos, su kuriomis teko susidurti, buvo kaukių, dezinfekcijos ir vakcinų išlaidos. Tačiau didelei tautų daliai per Pirmąjį pasaulinį karą visiškai žlugus, buvo labai sunku rasti išteklių tokio pobūdžio išlaidoms padengti.
Taigi, apie 1920 m., Patyręs tris bangas (iš kurių antroji buvo mirtiniausia) ir virusui susilpnėjus, „ispanų gripas“ nuslūgo ir atėjo laimingi dvidešimtmečiai, pažymėti ekonomikos pakilimo.
