Paklausos šokas - kas tai yra, apibrėžimas ir sąvoka

Paklausos šokas yra bet koks kintamųjų, tokių kaip valstybės išlaidos ir investicijos, sutrikimas; kurią lemia makroekonominė politika, taip pat privati ​​paklausa, sukelianti produkcijos, kainų ir užimtumo svyravimus.

Kalbant apie paklausos šoką, ekonomikoje gali atsirasti du šoko įvykiai. Taip, kad galėtume kalbėti apie teigiamą paklausos šoką ir neigiamą paklausos sukrėtimą. Todėl, atsižvelgiant į jų poveikį ekonomikai, galime kalbėti apie vienus ar kitus.

Dėl paklausos šoko kainos ir produktas skiriasi arba juda ta pačia kryptimi. Todėl padidėjus bendrai paklausai, padidėja tiek gamyba, tiek infliacija.

Ekonomikos institucijoms palankus aspektas yra tai, kad paklausos šokas gali manipuliuoti tam tikru tikslu.

Kintamųjų rinkinys, sukeliantis paklausos šoką

Pagrindiniai kintamieji, sukėlę šoką bet kurioje ekonomikoje, yra šie:

• Valstybės išlaidos.
• Investicijų paklausa.
• Pinigų ir fiskalinė politika.
• Ateities lūkesčiai ekonomikos klausimais.

Teigiamo paklausos šoko pavyzdys

Teigiamas paklausos šokas lemia bendros paklausos kreivės pasislinkimą į dešinę.

Atsižvelgdami į vieną iš kintamųjų, tokių kaip valstybės išlaidos, galime pateikti teigiamo paklausos šoko pavyzdį. Tarkime, vyriausybė įgyvendina ambicingą valstybės investicijų planą. Tai padidina gyventojų perkamąją galią ir sukuria didesnę prekių paklausą.

Šis įvykis sukelia paklausos kreivės poslinkį į dešinę. Todėl ekonomika pereina į naują pusiausvyros tašką, kai prekių paklausa yra didesnė esant aukštesnėms kainoms.

Neigiamos paklausos šoko pavyzdys

Dėl neigiamo paklausos šoko bendros paklausos kreivė pasislenka į kairę.

Atsižvelgdami į vieną iš kintamųjų, pavyzdžiui, fiskalinę politiką, galime pateikti neigiamos paklausos šoko pavyzdį. Tarkime, patvirtintas mokesčių paketas, dėl kurio padidėja visų paveiktų produktų kainos.

Tai sukelia bendros paklausos kreivės poslinkį į kairę. Todėl ekonomika turės pusiausvyrą su mažesne gamyba ir aukštesnėmis kainomis.