Darbo jėga - kas tai yra, apibrėžimas ir sąvoka

Turinys:

Darbo jėga - kas tai yra, apibrėžimas ir sąvoka
Darbo jėga - kas tai yra, apibrėžimas ir sąvoka
Anonim

Darbo jėga apima visus žmones, kurie dirba darbą įmonėje.

Darbas yra žmogaus pastangos, naudojamos gamybos procese, ir gali būti fizinės ar psichinės, todėl reikalaujama, kad už jį būtų atlyginta arba už jį būtų mokama.

  • Darbo jėga yra gamybos veiksnys, jos nedaug, todėl rinkoje ji turi kainą.
  • Darbo jėga ar žmonės yra tie, kurie dirba arba prisideda prie gamybos proceso, todėl jiems mokamas darbo užmokestis.
  • Darbo gamybos veiksnio mokėjimas arba atlyginimas vadinamas atlyginimu.
  • Atlyginimas yra pinigų suma, kurią gauna darbas už darbą įmonėje.

Kokį vaidmenį darbo jėga atlieka darbo rinkoje?

Darbas yra svarbus darbo rinkos komponentas, jis reiškia sąnaudas gamybos procese, nes jei norime įtraukti darbuotojus į gamybos procesą, jis turi būti mokamas.

Darbo rinka yra ta vieta, kur perkamas ir parduodamas darbo gamybos veiksnys, todėl darbo rinkoje nustatoma darbo kaina. Darbo rinkoje turi būti darbo pasiūla ir paklausa.

1. Darbo jėgos paklausa

Šiuo atveju darbo jėgos paklausą sudaro įmonės, kurios turi įtraukti darbuotojus ar darbo jėgą į įmonę, kad galėtų atlikti gamybos užduotis.

  • Įmonės moka darbuotojams, kad jie prisidėtų prie fizinių ar protinių pastangų ir galėtų plėtoti savo gamybos procesus.
  • Kadangi įmonės yra tos, kurios reikalauja, jos mieliau moka mažas kainas, atsižvelgiant į tai, kad stabilios paklausos dėsnis reiškia, kad už mažesnę kainą reikalaujama daugiau kiekio.

2. Darbo pasiūlymas

Darbo rinkoje pasiūlą sudaro darbo jėga arba darbuotojai, kurie siūlo savo darbo paslaugas rinkai.

  • Kadangi jie yra pardavėjai ar pardavėjai, jie tikisi sudaryti sutartį su įmone, kuri jiems siūlo didžiausią atlygį.
  • Kadangi tiekimo įstatymas nustato tiesiogiai proporcingą kainos ir tiekiamo kiekio santykį.

3. Darbo kaina

Atlyginimas arba darbo veiksnio mokėjimas vadinamas atlyginimu ir nustatomas pagal pasiūlos ir paklausos sąlygas.

  • Kai šioje rinkoje darbo jėgos paklausa yra didelė, darbo užmokestis linkęs didėti, o paklausai krentant, tai mažina atlyginimus.
  • Jei pasiūla yra maža, atlyginimas paprastai didėja, nes darbo jėga yra ribota rinkos poreikiams tenkinti. Bet jei pasiūla yra gana gausi, sumažėja darbo užmokestis, nes yra daug darbo jėgos.

Darbo rūšys

Darbuotojai gali būti klasifikuojami pagal indėlio į gamybos procesą rūšį:

1. Tiesioginis darbas

Jie visi yra darbuotojai, kurie tiesiogiai vykdo žaliavų ir žaliavų transformaciją, kad paverstų jas prekėmis ir paslaugomis. Turime atsižvelgti į tai, kad, net jei tai būtų mechanizuota įmonė, be tiesioginio darbo, transformacinis gamybos procesas negalėjo būti įvykdytas.

2. Netiesioginis darbas

Jie visi yra darbuotojai, teikiantys palaikymą arba atliekantys vadybos užduotis gamybinėje veikloje, tačiau tiesiogiai nedalyvaujantys prekių ir paslaugų gamybos procese. Jų užduotys gali būti administracinės, direktyvinės ir komercinės vadybos.

Tai darbo jėga, einanti vadovaujančias ir vadovaujančias pareigas verslo organizacijoje.

Pagal darbo jėgos mokymo lygį ją galima klasifikuoti kaip:

1. Kvalifikuota darbo jėga

Būtent darbo jėga, turinti tam tikrų profesinių ar techninių įgūdžių, yra esminiai reikalavimai, reikalingi atliekant užduotį gamybos procese.

  • Šie darbuotojai atlieka labai specializuotas užduotis, todėl neišvengiama, kad jie turi tam tikrą metų oficialų išsilavinimą, pilnai atestuotą dirbti jiems skirtose pareigose.
  • Šių specializuotų darbuotojų atlyginimas yra didesnis, nes šios darbo jėgos trūksta, tačiau dėl savo žinių ir įgūdžių jie gali patobulinti ir diegti gamybos procesą; ir tai gali būti lyginamasis pranašumas įmonei.

2. Nekvalifikuotas darbas

Tai žmonės, kuriems nereikia turėti techninių ar profesinių įgūdžių, kad galėtų atlikti darbą, tai yra gausiausia darbo jėga rinkoje ir dėl šios priežasties jos kaina arba darbo rinkoje uždirbtas atlyginimas yra mažas.

  • Šiai darbo jėgai nereikia oficialaus išsilavinimo, tačiau ji tampa labai svarbia įmonių dalimi, nes tai leidžia joms atlikti savo gamybos procesą nebrangiai.

Apibendrindami galime išreikšti, kad įmonei reikalingas tiesioginis ir netiesioginis darbas, nes turi būti atliekamos vien operatyvinės užduotys ir kita kryptis, priežiūra ir valdymas. Aišku yra tai, kad visa ši veikla yra būtina ir yra susijusi, kad įmonės veikla būtų efektyvi.

Netgi darbas gali būti jo lyginamasis pranašumas, nes jis gali suteikti tam tikrų pridėtinių ar labai diferencijuotų vertybių savo gamybos procesuose.