Tironija yra nedemokratiškos valdžios forma, kai valdžią vienas žmogus valdo despotiškai.
Tironija yra vyriausybės forma, kurios pradžia yra senovės Graikija, labai paplitusi tarp VII ir V amžių prieš mūsų erą. Teoriškai jį tyrė ir plėtojo graikų filosofai, svarbiausi Platonas ir Aristotelis.
Dėl šios priežasties jis yra įtvirtintas senoje tipologijoje, galima sakyti, kad jis buvo nutrauktas. Kadangi su istorijos raida ir visuomenės įgyjamu kompleksiškumu tipologija, klasifikuojanti įvairius režimus (tiek demokratinius, tiek autokratinius), labai pasikeitė.
Dėl to tironija tapo labiau būdvardžiu nei vyriausybės tipu. Kadangi tironiją vykdė tik vienas asmuo ir despotiškai, nedemokratiškai ir neieškodamas bendrojo gėrio, šis terminas dažniausiai priskiriamas šias savybes atitinkantiems režimams.
Pavyzdžiui, SSRS priskiriama totalitariniam režimui dėl daugybės elementų, kurie tą terminą įprasmina. Bet kadangi Stalinas buvo valdovas, kuris valdžią vykdė despotiškai ir būtent jis sukėlė visus vyriausybės sprendimus, galima sakyti ir sakyti, kad Stalino SSRS, nepaisant totalitarinio režimo, taip pat buvo tironija. Nepaisant to, terminas „tironas“ vartojamas labiau šia prasme, o ne tironija kaip vengimas visos sistemos.
Tironijos charakteristikos
Tarp svarbiausių tironijos savybių yra:
- Valdžia, kurią turi vienas asmuo.
- Neteisėtas valdžios perėmimas.
- Vyriausybės valdymas yra nesąžiningas ir represinis.
- Pilietinių laisvių ir politinių teisių nebuvimas.
Tironija senovės Graikijoje
Akademijai priklausančiam graikų filosofui Platonui tironija kyla iš demokratijos, kai ji yra pažeminta ir sugadinta. Priežastis yra laisvės perteklius, demokratijoje vykdoma daugybė vyriausybės pokyčių, ir jie po truputį degraduojami, kol ateis patys nemokiausi ir nekompetentingiausi ir skatins perėjimą prie tironijos.
Pasak Platono, valdovas tampa tironu tokiu būdu. Valdovas apsimeta geranorišku ir išklauso bei padeda visiems kasdieniame gyvenime sutiktiems žmonėms. Vėliau, kovodamas karuose ir didindamas mokesčius, jis uždusina gyventojus ir verčia juos labiau atsidėti savo gyvenimui ir nebandyti prieš jį. Pagaliau jis valo visus oponentus ir niekintojus, kad įtvirtintų save valdžioje.
Aristoteliui tironija yra blogiausia valdymo forma, nes ji sujungia demokratijos ir oligarchijos ydas. Filosofas nustato šešias valdymo formas, tris idealus ir tris kitas, kurios yra ankstesnių degradacijos. Tironija yra monarchijos degradacija, jiedu turi bendrą savybę, kad valdžią turi vienas asmuo. Bet jie skiriasi tikslu, kurio siekia, monarchija skatina bendrą gėrį, o tironas siekia asmeninio praturtėjimo. Pagal Polibijaus anaciklozę tironija įvyksta iškart po monarchijos.