Ekonominė sąjunga yra aukščiausias tarptautinės prekybos susitarimas, nes tai reiškia visišką dalyvaujančių šalių ekonominės politikos suderinimą. Tai siekiama konvergencijos ir suvienijimo situacijos.
Kalbant apie integraciją, ekonominė sąjunga būtų tolygi pažangiausiai formai ar būdui, nes dėl to sukuriamos bendros rinkos tarp dviejų ar daugiau šalių ir pašalinama daug kliūčių.
Minėtas ekonomikos suderinimo procesas palengvina laisvą judėjimą valstybių narių įmonėms ar jų šeimoms gamybos veiksnių, tokių kaip kapitalas ar darbo jėga, atžvilgiu, todėl skatina importą ir eksportą.
Tarp daugybės priemonių, kurios yra kuriant tvirtą ekonominę sąjungą, kalbėtume apie fiskalinės ir pinigų politikos suvienodinimą ar integravimą. Šalys narės atsisako dalies savo galių šiais klausimais mainais už galimybę prisijungti prie šios asociacijos ir įsipareigoti laikytis sąjungos gairių tokiose srityse kaip ekonominė ar politinė.
Be konvergencijos, sukurtos tarp tautų, susiduriančių su sąjunga, reikėtų pažymėti dar vieną svarbų šio tipo grupuočių bruožą. Tai yra tai, kad pašalinamos ne tik prekybos kliūtys tarp šių šalių, bet kartu nustatomos kliūtys (pavyzdžiui, tarifai) trečiosioms šalims, siekiant skatinti vidaus prekybą šioje srityje.
Ekonominės sąjungos pavyzdys
Aiškus tokio tipo daugiašalės konvergencijos pavyzdys yra Europos Sąjunga ir jos plėtra pastaraisiais dešimtmečiais, kol pasieks dabartinį statusą. Tiesą sakant, ši sąjunga pasiekė tokį harmonizavimo lygį, kad paskatino sukurti eurą kaip bendrą zonos valiutą.
Be to, Europos centrinis bankas buvo įkurtas kaip finansinė ir ekonominė priežiūros organizacija, o tarp šalių buvo nustatyti fiksuoti valiutų kursai.
Kitas pavyzdys gali būti JAV pavyzdys, kuris taip pat turi šias ypatybes su doleriu ir Federaliniu rezervu.