Mes sakome, kad valstybės iždo skolininko padėtis dėl PVM susidaro tada, kai bendras pirkimo PVM yra didesnis už bendrą produkcijos PVM.
Kitaip tariant, jei PVM, kurį sukėlė mūsų pirkimai ar įsigijimai, yra didesnis už tą, kurį sukuriame parduodant ar teikiant paslaugą, sakoma, kad Valstybės iždas (arba „iždas“) turi skolą dėl PVM.
Naudokite apskaitoje
Apskaitos sąskaitose galime rasti sąskaitą tokiu ar panašiu nominalu, kad būtų nurodyta situacija, kurią mes paaiškinome aukščiau.
Ši apskaitos sąskaita atspindi, kokią sumą kompensuosime Valstybės iždui už kitus metus, kuriuos turime sumokėti, užuot kompensavę mokėjimą vėliau.
Jei tai atskleisime apskaitos būdu, tai būtų maždaug taip:
Čia galime pastebėti, kad pirkimo PVM yra didesnis nei produkcijos, tada įmonės naudai susidaro pozicija dėl ketvirčio atsiskaitymo.
Ateinančiame ketvirtyje, kai lentelės yra sukaltos ir PVM yra mažesnis už mokėtiną, valstybės iždas susidaro kreditoriaus pozicija. Tai privers mus mokėti ir patikrinti, ar yra ankstesnių ketvirčių, kurie gali atleisti mus nuo jūsų mokėjimo, mokėti mažiau.
Praktinis valstybės iždo skolininko PVM pavyzdys
Įsivaizduokime, kad mūsų įmonė „Fábrica de Silla S.A. pirmąjį 20X0 metų ketvirtį ji nupirko daugiau medienos nei kėdžių, kurias pardavė pinigine išraiška.
Jei antrąjį ketvirtį parduodama daugiau kėdžių, nei perkama mediena (tai yra, susiduriame su valstybės iždo kreditoriaus padėtimi PVM srityje), praėjusio ketvirčio skolininko padėtis būtų kompensuota taip:
1 žingsnis, nurodytą ketvirtį valstybės iždas sukuria kreditoriaus poziciją.
2 žingsnis, praėjusio ketvirčio skolininko padėtis atsverta dabartiniu ketvirčiu. Mes mokame mažiau.
Tokiu būdu mes išskaičiuojame ketvirtį, kuris mums pakenkė praeityje, kad palengvintų gerą momentą, kurį patiria įmonė. Kiekvieno verslo tikslas yra uždirbti pelną kiekvienais metais, o PVM atitinka tą tikslą.