Nominalioji obligacija yra ta, kuria prekiaujama nominalia arba emisijos verte.
Kai obligacijos išleidžiamos ar vėliau sudaromos sandoriai su jomis, jų kaina gali būti kitokia nei kilmės ar išleidimo. Taigi, pavyzdžiui, įmonė, išleidusi 10 milijonų eurų iš 10 000 obligacijų, išleistų obligacijas nominalia kaina 100 eurų. Jei ji nuspręstų išleisti obligacijas, viršijančias jų nominalią vertę, su priemoka, mes sakytume, kad jos yra obligacijos, viršijančios nominalią vertę arba su priemoka; kadangi obligacijos, kurių nominali vertė mažesnė, būtų mažesnės nei nominalios vertės arba su nuolaida.
Nominalioji obligacija mokama pagal nominalią vertę tokiu būdu, kad jei turėsime 5% metinę obligaciją, palyginti su ankstesniu pavyzdžiu, už kiekvieną obligaciją kasmet gausime 5 eurus, o obligacijos vertė išliks nepakitusi.
Tačiau obligacijų sandoriai paprastai vykdomi kita kaina nei pradinė. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad turime obligacijų, kurių nominali vertė yra 1 000 eurų, tačiau nusprendžiame ją parduoti su 20% priemoka. Tokiu atveju obligacija bus didesnė nei nominali, o pardavimo kaina būtų 1200 eurų, taigi visa gauta grąža bus premija ir visų tų surinktų kuponų suma.
Kita vertus, jei nuspręsime parduoti obligaciją dėl kokios nors priežasties žemiau nominalios vertės, tai bus obligacija, mažesnė už nominalią, su nuostoliais, atsirandančiais tarp pardavimo ir nominalios vertės.
Emisijos, lygiavertės kapitalo padidinimui, pavyzdys
Įsivaizduokime, kad turime įmonę, kuri išleido 10 milijonų eurų 10 000 obligacijų po 1000 eurų kiekvienai obligacijai. Dabar jis nusprendžia išplėsti 2000 obligacijų už 1500 eurų kainą. Kokia būtų vidutinė nominali obligacijų vertė?
VNM = (10 000 x 1 000 + 2 000 x 1 500) / (10 000 + 2 000) = 1 083,33 EUR
Dabar vidutinė obligacijos vertė yra 1 083,33 euro, tai bus bendra emisijos vertė.