Žala yra kitos šalies asmeniui ar turtui padaryta žala arba sugadinimas, o žala yra tos pajamos ar surinkimas, kurios turėjo būti gautos iš sugadinto turto ar turto.
Žala yra išraiška, kuri paprastai būna bendra, kai teismo procese prašoma kompensacijos.
Žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės įrodymo pasekmė. Tai reiškia, kad asmuo iš kito gavo prekės ar jo asmens vertės sumažėjimą ir kad už tai būtina atlyginti.
Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali būti įpareigoti sumokėti šią žalos atlyginimą.
Žala gali būti turtui padaryta žala, paveldėjimo dalis, paties asmens sugadinimas ar net moralinė žala.
Kalbant apie žalą, ji tiesiogiai priklausys nuo padarytos žalos. Kitaip tariant, kuo didesnė žala, tuo didesni nukentėjusios šalies ekonominiai nuostoliai.
Šios žalos kiekybinis įvertinimas paprastai paliekamas įstatymų leidėjo ir teisminės institucijos savivalei. Įstatymai paprastai turi ribas, tačiau galiausiai žalos įvertinimas nulems atlygintinos sumos dydį.
Reikalavimai šiai žalai atsirasti
Pagrindiniai reikalavimai yra šie:
- Tai turi būti faktinė žala.
- Turi būti priežastis ir pasekmė. Kitaip tariant, priešingos šalies veiksmai turėjo būti žalos, padarytos turtui ar pačiam asmeniui, priežastis, kitaip tai bus suprantama kaip atsitiktinis įvykis.
- Akredituota (dažniausiai per ekspertus) ši žala.
- Tai turi būti akivaizdi, reali ir veiksminga žala.
Žalos rūšys
Žala gali būti skirstoma į šias tris:
- Žala nuosavybei: Tai yra tie, kuriuos galima tiesiogiai įvertinti pinigais. Pavyzdžiui, apgadintas 1000 eurų vertės paveikslas.
- Moralinė žala: Ši žala neturi įtakos asmens turtui, tačiau daro įtaką jo psichologinei sveikatai. Pavyzdžiui, įžeidimas, galintis pažeisti teisę į garbę, daro įtaką moralinei žalai.
- Pelno praradimas: Tai reiškia, kad pinigai, kurie nebegaunami už tam tikram paveldo turtui padarytą žalą. Pavyzdžiui, jei turtas, kuris buvo nuomojamas, yra sugadintas, jo negalima išnuomoti tol, kol jis nebus suremontuotas, todėl prarandami tikėtini pinigai.
Yra nuostolių ir nuostolių, tačiau jie nėra kompensuojami. Taip atsitinka, kai įvyksta viena iš šių keturių situacijų:
- Teisėta gynyba: Tai žala, padaryta apsiginant nuo atakos.
- Reikalinga valstybė: Tai padėtis, kai žala atsiranda siekiant išvengti didesnio savo ar kitų blogio.
- Nukentėjusiosios šalies sutikimas: Jis atleidžia nuo kompensacijos tik tada, kai padaryta neturtinė žala.
- Laimingas įvykis: Tai nenumatyta arba neišvengiama situacija. Nėra būtino priežastinio ryšio tarp asmens veiksmų ir padarytos žalos.