Nusavinimas - kas tai, apibrėžimas ir sąvoka

Turinys:

Anonim

Ekspropriacijos sąvoka reiškia valstybinės organizacijos, kuri dažniausiai yra valstybė, įsigijimą turto, kuris anksčiau buvo laikomas privačia nuosavybe.

Dažnai viešasis administravimas griebiasi nusavinimo veiksmų, kuriais įsigyja tam tikras žemes, nekilnojamąjį turtą, komercines bendroves, gamtos išteklius, nuosavybės ar kitų rūšių naudojimo teises dėl labai įvairių priežasčių.

Tokiu būdu valstybė tampa to paties savininke, tuo pačiu perimdama iš šio turto gautas teises. Tarp jų norėčiau pabrėžti ekonominio išnaudojimo teisę.

Nurodytą nusavintą turtą gali naudoti ir valstybė, ir trečiosios šalys. Tai suprantama, pavyzdžiui, tuo atveju, kai anksčiau privačios įmonės tęsė veiklą nusavintos, tačiau dabar valstybės kontroliuojamos ir todėl yra viešojo pobūdžio.

Nusavinimo sąvokos ypatybės

Yra keletas savybių, apibrėžiančių nusavinimą ekonominėje sferoje:

  • Tai yra prievartos reiškinys: kitaip tariant, eksproprijuotas asmuo savanoriškai nesiūlo savo turto, tačiau valstybė vienašališkai jo reikalauja.
  • Asmuo ar grupė, patyrę turto nusavinimą, gali gauti tam tikrą atlygį. Paprastai tai yra kompensacija.
  • Dėl šios priežasties nusavinimas tam tikru būdu numato kompensaciją nukentėjusiam asmeniui, priešingai nei vyksta, pavyzdžiui, viešųjų embargų atvejais.
  • Nusavinimas gali būti vykdomas atsižvelgiant į ekonominius, politinius ar socialinius interesus.
  • Jis turi būti įtrauktas į teisinę šalies sistemą, kad būtų išvengta galimo valdovų piktnaudžiavimo valdžia. Pastaroji atsitinka politinių nusavinimų dėl ideologinių priežasčių atvejais, įprasta diktatoriškose valstybėse.

Dažni nusavinimo pavyzdžiai

Pagal dabartinę ekonominę situaciją labiausiai tikėtina, kad bus nusavinta nekilnojamojo turto nuosavybė, taip pat žemės išplėtimas vykdant viešųjų darbų operacijas.

Taip nutinka dėl to, kad Administracija turi įgyti jų nuosavybės teisę pagal viešuosius kelių, greitkelių ir kitos infrastruktūros statybos planus.

Kitas pavyzdys yra hidrologinių planų, kuriais organizuojamas vandens tiekimas ir kontrolė jos teritorijoje, rengimas, kartais nukreipiant upių kelią pratęsiant žemę, kuri anksčiau priklausė privačiai nuosavybei.