Kameralizmas yra ekonominė tendencija, orientuota į administracinį teritorijos valdymą. Tai sutelkta į stimulų taikymą ekonominiam augimui. Savo ruožtu tai laikoma dabartinio valstybės administracinio valdymo pagrindu.
Nuo pat pradžių, kaip komercinio pobūdžio teorija, kameralizmas sujungė ekonominę ir politinę praktiką, skirtą įvairių valstybių administraciniam valdymui. Tokiu būdu buvo plėtojami ekonominiai ir politiniai modeliai, kurie skatina gerovės kūrimą.
Kameralizmo doktrina ir ją atitinkanti ekonomikos minties mokykla, greitai gimė Vokietijoje ir Austrijoje. Po jo sukūrimo kameralistinio modelio samprata apie valstybę daro prielaidą, kad vyrauja praktinė jos vizija, palaikoma konstitucinių įstatymų.
Tai yra akademinė doktrina, ekonomikos teorijos tyrimo objektas. Kartu jis yra valstybės finansų ir valstybės valdžios sričių administravimo modelio pagrindas.
Akademinė vizija daugiausia orientuota į kameralizmo kaip viešojo administravimo ir vadybos studijos supratimą ekonominiu ir teoriniu požiūriu. Kitaip tariant, tai vadybos mokslas.
Istorinis kameralizmo pagrindas
Šios ekonominio pobūdžio disciplinos kilmė ir vyravimas vyko XVII – XVIII amžiuje Vokietijoje. Visada, paryškindamas jo pavadinimą vokiečių kalba (Kammeras) ir atsižvelgiant į rūmų valdymo svarbą.
Per šį laikotarpį Vokietijos valstybės struktūra buvo pritaikyta kameralistų principams ir schemoms. Lygiai taip pat tai darė minėtos teritorijos viešųjų finansų valdymas ir administravimas.
Nors jo gimimas yra įtrauktas į absoliutizuotą Vokietijos istorijos laikotarpį, bėgant metams ir pasirodžius švietėjui Europoje, jo koncepcija vystėsi labiau kamerinio modelio link. Modelis, kuris yra nukreiptas į didesnę visos visuomenės gerovę.
Istorinė kameralistų judėjimo svarba
Kameralizmas yra laikomas šiuolaikinio viešojo administravimo pirmtaku, ypač Vakaruose.
Toje pačioje srityje valstybės pareigūno, valstybės lėšų valdytojo koncepcijos sukūrimas buvo sukonfigūruotas kaip pagrindinė valstybės valdymo ir administravimo sistemos mechanizmo dalis.
Laikui bėgant vystantis skirtingiems ekonominiams judėjimams ir naujiems politiniams bei socialiniams suvokimams, ši samprata mutavo. Ypač didesnio ar mažesnio valstybės, kapitalizmo ar socializmo įsikišimo požiūriu.