Nedarbas kartu su infliacija yra viena iš dramatiškiausių ekonominių problemų. Darbo praradimas visada yra skausmingas, ir kaip apsaugos tinklas yra nedarbo draudimas. Tai yra nauda, kurią darbuotojai gauna norėdami išgyventi, kol bando susirasti naują darbą. Būtent kelyje į Europos integraciją ir būsimas reformas diskutuota apie galimybę įsteigti Europos nedarbo draudimą.
Didžioji 2008 m. Nuosmukis turėjo didelį poveikį Europos ekonomikai. Viena skaudžiausių pasekmių buvo didelis nedarbo lygio padidėjimas. Dėl šios priežasties Europos Sąjunga, kaip apsaugos priemonė tiems, kurie praranda darbą, pasiūlė sukurti Europos subsidiją. Idėja nėra naujiena, nes ji jau atsirado 2012 m. Vadinamojoje „keturių prezidentų ataskaitoje“, kurioje siekta reformų Europoje siekiant tokių tikslų kaip augimas, ekonominis stabilumas ir užimtumas.
Europos nedarbo draudimo priežastys
Šios priemonės priežastis yra ekonominio nuosmukio pasekmės. Patirtis parodė, kad ištikus krizei gerovės valstybė patiria reikšmingą mažinimą, ypač tokiose srityse kaip švietimas, investicijos ir bedarbio išmokos. Tokiu būdu krizės labiausiai paveiktoms šalims nereikės mažinti investicijų, kad būtų mokamos bedarbio pašalpos.
Akivaizdu, kad įsteigus Europos nedarbo draudimą siekiama sušvelninti socialinius ekonominės krizės padarinius. Be to, jei ši priemonė būtų buvusi taikoma krizės metu, Ispanija, kurią tada nuniokojo didelis nedarbo lygis, būtų gavusi 2,5% jos bendrojo vidaus produkto pagalbos. Priešingai, Vokietija, kaip Europos ekonomikos avangardė, 22 metus turėjo mokėti tik 0,02% savo BVP. Akivaizdu, kad ši priemonė būtų labai naudinga šalims, kurias labiausiai paveikė nedarbas, o gyvybingiausioms ekonomikoms nereikėtų dėti didelių pastangų.
Finansavimas, veikla ir šalys naudos gavėjos
Norint sumokėti už šią iniciatyvą, reikės apie 55 000 milijonų eurų. 80% šių sumų būtų gaunama iš visų Europos Sąjungos valstybių narių įnašų, o likusieji 20% būtų finansuojami iš Bendrijos biudžeto.
Koks būtų šių įnašų poveikis Europos ekonomikai? Kiekviena šalis turėtų mokėti sumas, kurios svyruotų nuo 0,1% iki 1% nacionalinio bendrojo vidaus produkto.
Norint gauti Europos nedarbo draudimą, nedarbo lygis turėtų išaugti daugiau nei 0,2%, palyginti su praėjusiais metais. Pirmuoju atveju ištekliai būtų atimti iš savo indėlio. Tačiau jei nedarbo lygis padidės daugiau nei 2%, palyginti su praėjusiais metais, bus galima gauti išteklių iš bendruomenės įnašų.
Blogiausiu atveju, darant prielaidą, kad taupomoji kasa susidarė su deficito situacija, būtų leidžiama išleisti obligacijas. Tokiu atveju šalys, turinčios didžiausią deficitą, turėtų prisiimti didesnę atsakomybę, o tai reikštų didesnį indėlį.
Dabartinėje ekonominėje situacijoje Europos šalys, kurios galėtų gauti didžiausią naudą iš Europos nedarbo draudimo, būtų Ispanija ir Graikija. Visa tai yra dėl to, kad Ispanijoje nedarbo lygis yra 14,1%, o Graikijos ekonomikoje - 18%. Be abejo, tai yra daug didesnis nedarbo lygis, palyginti su 7% Europos Sąjungoje.
Pažiūrėsime, ar laikui bėgant Europos nedarbo draudimas taps dar vienu žingsniu ilgame ir sudėtingame Europos politinės ir ekonominės statybos procese.