Yra atvejų, kai laisvai samdomi darbuotojai, mažos įmonės ir asmenys patiria finansinių problemų. Siekiant reaguoti į šias problemas ir tam, kad asmenys galėtų pradėti nuo pradžios, buvo sukurtas Antrojo šanso įstatymas. „Economy-Wiki.com“ svetainėje paaiškiname, kaip veikia šis įstatymas.
2015 m. Priimtas Antrojo šanso įstatymas leidžia tiems žmonėms ir mažiems verslininkams, kuriuos dusina skolos, derėtis dėl skolų ir tuo pačiu patirti būtinas išlaidas tęsti savo gyvenimą.
Tai savotiškas šeimų ir skolininkų bankrotas, dėl kurio turi būti įvykdyti keli labai specifiniai reikalavimai. Pradėkime nuo to, kam gali būti naudingos šio įstatymo nuostatos.
Antrosios galimybės įstatymas laisvai samdomiems darbuotojams ir asmenims
Na, antrojo šanso įstatymas buvo sukurtas specialiai laisvai samdomiems darbuotojams ir asmenims. Įmonės nebebus vienintelės, kurios, patekusios į finansinę bėdą, gali derėtis dėl savo skolų. Ir tai buvo tas, kad buvo daug verslininkų, kurie, kai jų verslas buvo nusivylęs, turėjo prisiimti dideles skolas su visu savo turtu.
Pirmasis žingsnis - neteisminis susitarimas
Visų pirma viskas prasidės ne teismo tvarka. Atitinkamas pilietis ar savarankiškai dirbantis asmuo bandys susitarti su savo kreditoriais. Šiame etape skolininkas gali susitarti dėl savo skolų sumokėjimo datų arba skolas patenkinti likviduodamas savo turtą.
Pažymėtina, kad skolos bus apmokamos turtu, kurio skolininkui nereikia, kad galėtų tęsti savo profesinę veiklą. Šio turto vertė turi būti lygi arba mažesnė už skolingas sumas.
Kaip ir bankroto bylose, skolininkui būtina pateikti patikimą gyvybingumo planą ir nustatyti datas, nuo kurių jis susidurs su skolomis. Tačiau skolų mokėjimo terminai negali būti atidedami neribotam laikui, nes tai bus maksimalus dešimties metų laikotarpis.
Tarpininko figūra
Šio proceso metu pasirodo labai svarbi figūra. Mes kalbame apie bankroto tarpininką, kuris užtikrins, kad skolininko ir kreditorių derybos būtų įgyvendintos. Bet kas, jei derybos nepavyks? Nesant susitarimo, skolininkas ir tarpininkas gali pasirinkti vadinamąjį savanorišką bankrotą.
Sąžiningumo principas, pagrindinis elementas
Skolininkui pasiekus bankrotą, reikia įrodyti, kad tai padaryta sąžiningai. Tai reiškia, kad skolininkas turi parodyti, kad bandė susitarti ir padarė viską, kas įmanoma, kad įteisintų skolas. Kad būtų laikomasi šio sąžiningumo principo, bus tam tikras turtas, kurio šiuo metu skolininkas negali turėti.
Lygiai taip pat svarbu sąžiningai įrodyti, kad įsiskolinimas nebuvo atliktas tyčia, palikti skolą negrąžintą. Akivaizdu, kad pavyzdinis elgesys bus būtinas, kad tie, kurie padarė ekonominius nusikaltimus, negalėtų pasinaudoti Antrojo šanso įstatymu.
Taip pat neturėtume pamiršti, kad galimybė naudotis šiuo įstatymu yra ribota, kad asmuo ar savarankiškai dirbantis asmuo vėl negalėtų juo pasinaudoti tik praėjus 10 metų laikotarpiui.
Ir pagaliau, nors tai yra mažiausiai įstatymu išplėtotas aspektas, skolininkas neturi būti atmetęs darbo pagal savo galimybes. Šia prasme įstatymai aiškiai nenurodo, kurie yra tie darbai, kurių skolininkas negali atsisakyti.
Tiesa, kad teigiamas Antrojo šanso įstatymo aspektas yra tas, kad skolas galima derėtis iš naujo, tačiau skolininkui jis turi ir trūkumų. Taip yra, skolininkų vardai ir pavardės bus surenkami Valstybiniame bankroto registre. Tačiau prie šio registro galės naudotis tik valstybės administracijos, kredito įstaigos, klientai ir tiekėjai. Apibendrinant, ši informacija bus prieinama tik tiems, kurie turi kažkokių finansinių santykių su bankrotu.
Kol skolininkui galioja Antrojo šanso įstatymas, jis turi vengti gauti pinigų vykdydamas juodosios ekonomikos veiklą. Jei taip atsitiks ir tai bus įrodyta, teisėjas gali palikti skolininką neapsaugotas Antrojo šanso įstatymo.
Galimybė anuliuoti skolas
Kalbant apie skolų anuliavimą, turi būti aišku, kad laukiantys mokėjimai su valstybės administracijomis (iždo, socialinės apsaugos) negali būti atšaukti. Ekonomistai labai kritiškai vertino privilegijas, kurias viešojo administravimo institucijos turi kitų privačių kreditorių atžvilgiu vykdant bankroto procedūras.
Kita vertus, yra ir kitų rūšių skolų, kuriose skolininkas gali rasti tam tikrų pranašumų. Tai atsitinka su hipoteka. Įsivaizduokime, kad savarankiškai dirbantis asmuo turi patalpas, į kurias patenka 200 000 eurų hipoteka. Taigi bankas baigia vykdyti hipoteką ir aukcione parduoda turtą už 185 000 eurų. Na, dėka Antrojo šanso įstatymo, tas 15 000 eurų skirtumas gali būti panaikintas.