Kelionė lėktuvu tampa pigesnė. Patekimas į pigių ar pigių oro linijų sceną visiškai pakeitė oro transporto pramonę. Kokie yra pigių bendrovių sėkmės raktai? Kuo grindžiamas šis sėkmingas verslo modelis?
Pigių avialinijų mažos kainos sulaukė visuomenės susidomėjimo. Šie patrauklūs pasiūlymai apvertė keleivių vežimą oru aukštyn kojomis. 2016 m. „Ryanair“ buvo aviakompanija, kuri pasirinko daugiausiai keleivių Europoje.
Šios konkurencingos kainos suteikia galimybę visiems oro vartotojams naudotis oro transportu. Nors tiesa, kad, nors tarifai ir yra mažesni, akivaizdu, kad patogumai ir paslaugų kokybė nepasiekia tradicinės aviakompanijos lygio.
Akivaizdu, kad pigių bendrovių sėkmė grindžiama jų kainų politika. Tačiau tam, kad galėtų dirbti su tokiais pigiais tarifais, jie turi sumažinti išlaidas. Toliau mes atskleisime, kokiais aspektais jie sumažina išlaidas dirbant tokiomis konkurencingomis kainomis.
Oro uostai toliau nuo miestų ir piko valandos
Kaip ir pirmos klasės avialinijos, pigios siūlo daugybę krypčių. Tačiau svarbiausia yra tai, kad pigių skrydžių bendrovės siūlo pervežimą į oro uostus, esančius toliau nuo miestų. Tai yra „Ryanair“ atvejis, kuris užuot siūlydamas skrydžius į Londono Hitrou oro uostą, esantį arčiau Didžiosios Britanijos sostinės, turi skrydžius į Stanstedo oro uostą, esantį toliau nuo Londono.
Todėl išlaidų mažinimo strategijoje oro uostas, kuriame jis veikia, turi didelę reikšmę. Tai paaiškinama todėl, kad skirtingų oro uostų imami mokesčiai yra įskaičiuoti į galutinę kainą, kurią vartotojas sumokės už lėktuvo bilietą.
Taip pat įtakos turės skrydžių tvarkaraščiai. Šia prasme, norint sutaupyti išlaidų, būtina dirbti ne piko metu, kartais su mažesniu srautu, taigi ir su mažesne paklausa.
Kuro optimizavimas
Ne ką mažesnis veiksnys yra kuras. Vėlgi, atsižvelgdami į konkretų „Ryanair“ atvejį, pastebime, kad degalų biudžetas gali sudaryti nuo 37% iki 41% jo veiklos išlaidų. Mažų sąnaudų įmonėms būdingas degalų sąnaudų optimizavimas, taip, visada neviršijant reglamentuose nustatytų apribojimų.
Naftos kainos svyravimai daro įtaką aviakompanijoms ir valiutų kursui, ypač Europos įmonėms, nes kuro kainos nurodomos JAV doleriais. Tam yra tam tikrų bendrovių, kurios pasirašo susitarimus, siekdamos apsisaugoti nuo naftos kainų svyravimų, kurios paprastai pasirašo 18 mėnesių laikotarpiui.
Kainodaros strategija ir papildomos išlaidos
Maža kainų politika kartu su papildomomis sąnaudomis gali būti gera klientų pritraukimo strategija. Taigi, pradinė bilieto kaina, keleivis susimokės už įvairias paslaugas, tokias kaip vietų pasirinkimas, papildomas bagažas, maistas lėktuve, draudimo sutartis ar atsispausdinimas įlaipinimo kortele. Pridėjus šias išlaidas prie pradinės bilieto kainos, matome, kad visos kelionės kaina yra artimesnė tradicinės aviakompanijos tarifams.
Personalo išlaidų sumažinimas
Kitas skyrius, pagal kurį pigių kompanijų verslo modelis grindžiamas, dirba su mažesniu personalu ir turi mažesnes personalo išlaidas. Taigi, mes randame mažiau skrydžių palydovų ir mažiau pilotų. Tačiau ši politika turi savo trūkumų. Šia prasme pigių bendrovių įmonės susiduria su augimo strategija, o personalo trūkumas gali būti kliūtis. Tai įrodo tai, kad nesant pilotų, buvo atvejų, kai teko atšaukti daugybę skrydžių.
Vieno tipo orlaiviai
Naudojant tą patį orlaivio modelį, aviakompanija tampa pelningesnė. Tokiu būdu pilotų, skrydžių palydovų ir mechanikų nereikia mokyti valdyti skirtingų orlaivių, o tai reiškia, kad pigios bendrovės sutaupo daug lėšų. Atvirkščiai, labiau tradicinės aviakompanijos parkas yra daug įvairesnis, su skirtingais orlaivių tipais.
Kaina palyginti su patogumu
Akivaizdu, kad skrisdami su pigių skrydžių kompanija nerasime tradicinės aviakompanijos patogumų. Sėdynės bus daug mažiau patogios, o mes turėsime mažiau vietos. Pigių skrydžių bendrovės žino, kad jų keleiviai pirmenybę teikia finansinėms santaupoms, o ne komfortui. Taigi pigių kompanijų lėktuve mes nerasime klasių skirtumų, nes visos sėdynės yra visiškai vienodos.