Įlinkis geometrijos srityje yra taškas, nuo kurio kreivė keičia savo kryptį.
Tai reiškia, kad linksnis yra momentas, kai kreivė ar tiesė pereina nuo mažėjimo į kylančią arba atvirkščiai. Tai vadinama lūžio tašku.
Taip pat gali būti, kad grafikas yra plokščias ir nuo linksnio pradeda judėti aukštyn arba žemyn. Taip pat gali atsirasti atvirkštinis kontekstas, kai kreivė su tam tikra kryptimi tampa plokščia. Tai reiškia, kad y ašies kintamasis lieka viena reikšme.
Kitas būdas suprasti linksnį yra momentas, kai grafike pavaizduota matematinė funkcija pasiekia mažiausią arba didžiausią vertę.
Lygiai taip pat linksnis gali atsirasti pasikeitus nuolydžiui. Tai yra, linija ar kreivė tampa daugiau ar mažiau išreikšta.
Infliacija ir ekonomika
Norėdami suprasti linksnio sąvokos svarbą ekonomikoje, įsivaizduokite, kad grafike pavaizduota ekonominio kintamojo trajektorija, pavyzdžiui, valiutos kursas.
Tai reiškia, kad linksnio kilmė gali būti ekonominis įvykis arba kito kintamojo pokytis.
Pavyzdžiui, Europos centrinio banko (ECB) pranešimas gali sukelti euro ir dolerio kurso svyravimus.
Mikroekonomikos linksnio pavyzdys
Pažvelkime į kitą ekonomikos, bet šį kartą mikroekonomikos srities linksnio pavyzdį. Prisiminkime ribines išlaidas, kurios yra papildomo vieneto pagaminimo išlaidos.
Taigi ribinės sąnaudos pagal mažėjančios grąžos dėsnį paprastai prasideda žemyn. Tai yra, mažėja papildomo vieneto gamybos sąnaudos.
Tačiau ateina laikas, kai tos ribinės išlaidos nustoja mažėti ir pradeda didėti. Taip yra todėl, kad pasiektas lūžio taškas, kai didėjant gamybos veiksniams, ribinis pagaminto kiekio pokytis yra neigiamas. Norėdami tai suprasti, įsivaizduokime, kad esame virtuvėje ir norime padidinti gaminamų patiekalų ar patiekalų skaičių. Taigi, mes samdome daugiau darbuotojų, tačiau ateis laikas, kai vieta bus prisotinta, o vieni virėjai ar darbuotojai trukdys kitiems.
Grafike žemiausias ribinių kaštų kreivės taškas būtų linksnio taškas.