Dempingas - kas tai, apibrėžimas ir sąvoka

Dempingas yra nuolatinė produktų ir paslaugų pardavimo praktika žemiau jų savikainos.

Tai anglosaksų terminas, kilęs iš termino „sąvartynas“, kuris reiškia pilti ar išsilieti. Jis naudojamas kaip pardavimas žemiau gaminio gamybos kainos ar kainos sinonimas, siekiant išsprogdinti rinką ir konkurenciją.

Iš pradžių dempingas buvo susijęs su tarptautinės prekybos praktika (tarptautinis dempingas). Taigi eksportas yra perkeltas į kitą šalį mažesne kaina, kad būtų išvengta vietos konkurencijos. Tačiau šiuo metu dempingas kyla visose srityse ir rinkose, tiek tarptautinėse, tiek vietinėse. Nors vietinėse rinkose tai labiau žinoma kaip grobuoniškos kainos.

Dempingo rūšys

Atsižvelgiant į kilmę ir motyvaciją, gali būti keli dempingo tipai:

  • Socialinis: Kai pagal įstatymą kai kurių produktų, pavyzdžiui, pagrindinių pragyvenimo produktų, kainos turi būti mažos.
  • Valiutos kursas: Motyvuojamas kursų svyravimais taip, kad kai kuriose šalyse dėl valiutos kurso produktai gali būti parduodami gerokai žemiau konkurentų ir nacionalinių sąnaudų.
  • Oficialus: Kai produktus galima subsidijuoti ir atleisti nuo mokesčių, kad būtų galima parduoti už mažą kainą.
  • Plėšrūnas: Jis yra tinkamai žinomas kaip dempingas, nes jį sudaro sąžiningas ir akivaizdus pardavimas žemesnėmis kainomis nei įeinant į rinką, tiek įforminant monopolijas. Kalbama apie trumpalaikius nuostolius, kad būtų galima atidaryti pelną vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, sunaikinant aplinkinę pramonę.

Antikonkurencinės praktikos plėtra

Dempingas kaip praktika iš tikrųjų egzistavo visada. Įprasta rasti rinkodaros kampanijų, kuriose produktas yra atiduotas ar parduodamas už kainą, kuri yra daug mažesnė už tikslą. Bet tai daroma laikinai ir atvirai žinoma. Nors antikonkurencinė praktika, tarp kurios nurodomas dempingas, yra suprantama kaip nesąžiningas dalyvavimo ir konkuravimo rinkoje būdas.

Tačiau visai kitaip yra veikti konkurencingoje rinkoje, kurioje kai kurie atstovai veikia nesąžiningai, prieštaraudami galiojančių teisės aktų politikai ir komerciniams susitarimams. Šia prasme būtent GATT susitarimai (Bendrasis susitarimas dėl prekybos ir tarifų) pasauliniu mastu reguliuoja šią praktiką tarptautinės prekybos (eksporto ir importo) atžvilgiu. Nors pačios valstybės ir laisvosios prekybos susitarimai yra tie, kurie reglamentuoja ir draudžia šią praktiką nacionaliniu lygmeniu, taip užkertant kelią rinkai sprogti dėl antikonkurencinės praktikos.