Žinių ekonomika, dar vadinama žinių ekonomika, yra tam tikras ekonomikos sektorius, kuris bando sukurti turtus ir vertę naudodamas informaciją ir paverčia jas žiniomis.
Žinių ekonomika šia prasme reiškia tokius sektorius kaip švietimas, moksliniai tyrimai ir plėtra, duomenų apdorojimas, nanotechnologijos, taip pat daugelį kitų sektorių.
Taigi žinių ekonomika yra vienas iš pagrindinių pridėtinės vertės šaltinių. Taip yra todėl, kad tai ne generuoja gerovę, bet suteikia pranašumų kitoms prekių ir paslaugų serijoms, kurios žinių ekonomikos pagalba yra tobulinamos ir tobulinamos.
Žinių ekonomika nuo 20 amžiaus pabaigos parodė didesnę investicijų apimtį nei kiti sektoriai.
Kokie sektoriai yra žinių ekonomikos dalis?
Ši ekonomika integruoja daugybę sektorių, kurie dėl savo veiklos yra minėto sektoriaus dalis ekonomikos sektoriuje. Šia prasme labai avangardiški sektoriai, taip pat kiti tradiciškesni. Tačiau jie visi yra susiję ta prasme, kad yra atsakingi už transformaciją nematerialūs daiktai ant apčiuopiamas.
Šioje eilutėje pagrindiniai sektoriai, kuriuos pateikia šis sektorius, yra šie:
- Nanotechnologijos.
- Duomenų apdorojimas.
- Švietimas.
- Tyrimas ir plėtra.
- Aviacijos ir kosmoso pramonė.
- Skaičiavimas.
- Robotika
- Telekomunikacijos
Kaip matome, kalbame apie sektorius, kurie yra glaudžiai susiję su technologijomis.
Žinių ekonomikos ir oranžinės ekonomikos skirtumai
Žinių ekonomika yra glaudžiai susijusi su oranžine ekonomika. Taigi mes remiamės dviem sąvokomis, kurios praktiškai gali pasireikšti vienu metu, nors techniškai jos reiškia tik panašius dalykus.
Oranžinė ekonomika reiškia kultūros ekonomiką, kai idėjos tampa apčiuopiamos pridėtine verte. Šia prasme oranžinė ekonomika yra sutelkta, kaip nurodo Amerikos plėtros bankas (IDB), į ekonomiką, kuri orientuota tik į kultūros ir kūrybinį sektorių.
Tačiau žinių ekonomika apima ne tik oranžinę ekonomiką, bet ir daugelį kitų veiklų, labai integruotų į ekonomiką. Šioje eilutėje mes nurodome veiklą, kuri, pavyzdžiui, duomenų apdorojimas, tampa labai naudinga priemone. Taigi galėtume sakyti, kad oranžinė ekonomika yra žinių ekonomikos dalis, nes visa tai apima.
Žinių ekonomikos tikslai
Tarp žinių ekonomikos siekiamų tikslų galime išskirti keletą aspektų. Tokie aspektai kaip inovacijos, tobulinimas, evoliucija yra vieni iš šių tikslų, dėl kurių žinių ekonomika tampa labai reikalingu tyrimu. Šio ekonomikos sektoriaus dėka ekonomika galėjo stabiliai vystytis. Šie sektoriai yra nuolat evoliucionuojantys sektoriai, todėl jų išgaunami nematerialieji daiktai sukuria pridėtinę vertę visuomenei.
Šioje linijoje išmanieji telefonai, dirbtinis intelektas, robotika, viskas, kas susiję su šiuo aspektu, buvo įmanoma žinių ekonomikos dėka. Jei ne jos sukurta naujovė, daugybė istorijoje įvykusių pažangių įvykių nebūtų buvę įmanoma. Ypač jei turėtume omenyje, kad švietimas yra vienas iš pagrindinių šios ekonomikos sektorių. Švietimas, kurio, jei nebūtume turėję, negalėtume kalbėti apie žmogaus raidą.