Viešas poelgis - kas tai, apibrėžimas ir sąvoka

Turinys:

Viešas poelgis - kas tai, apibrėžimas ir sąvoka
Viešas poelgis - kas tai, apibrėžimas ir sąvoka
Anonim

Viešasis aktas yra notaro dokumentas, kuriuo įrašoma sutartis ar teisės aktas.

Tai yra, viešasis aktas yra dokumentas, kuriuo notaras patvirtina įvykį, pavyzdžiui, sutarties pasirašymą. Taigi, jis apžiūri to paties turinį ir palieka įrodymų apie jo egzistavimą ir jo pasirašymo momentu (notaro ir dalyvių).

Viešame akte bus vienas ar keli žmonių, kurie yra atitinkamos sutarties ar veiksmo dalyviai, pareiškimai.

Savo ruožtu notaras turi paprašyti kelių dokumentų, kurių paprastai reikalaujama kaip teisinio reikalavimo, pavyzdžiui, susitariančiųjų šalių asmens dokumentų.

Taigi, pasirašydamas viešąjį aktą, notaras aptariamam faktui suteikia teisinę galią, paliekant jo įrašą didesniam dalyvių saugumui užtikrinti. Be to, jei taikoma, registraciją galima atlikti viešuosiuose registruose.

Pažymėtina, kad pasirašant viešąjį aktą turi dalyvauti visi dalyvaujantys asmenys, o to nepadarius, turi dalyvauti asmuo, galintis veikti kaip atitinkamas suinteresuoto asmens atstovas.

Kitas būdas paaiškinti viešą poelgį yra tas, kad tai reiškia privataus dokumento viešinimą. Tai, notaro parašu.

Faktai, kuriems paprastai reikalingas viešas poelgis

Kai kurie faktai, kuriems paprastai reikalingas viešas aktas, yra šie:

  • Nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas.
  • Korporacijos ar įmonės steigimas.
  • Paveldėjimo priteisimas.
  • Hipotekos parašas.

Skirtumas tarp viešojo ir notarinio akto

Skirtumas tarp viešojo ir notarinio akto yra tas, kad pirmasis turi teisinę galią ir jį galima užginčyti tik per teismą.

Priešingai, notarinis aktas reiškia juridinius faktus ar veiksmus (o ne sutartis). Jie gali būti atšaukiami ir nėra įrašomi į viešus įrašus. Pavyzdžiui, mes nurodome dokumento egzistavimo deklaraciją.

Viešo akto dalys

Viešąjį aktą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirma, įžanga, kur pasirodo notaro ir dalyvių duomenys bei atitinkama data.

Antra, dokumentinį turinį sudaro dvi dalys. Viena ekspozicija, kurioje pateikiami ankstesni suinteresuotųjų šalių teiginiai, ir dar vienas prietaiso fragmentas, kuriame pateikiami bylos išdėstymai.

Galiausiai trečia dalis yra išvada, kuri baigiama notaro ir dalyvių parašais.