NPV ir IRR palyginimas

Grynosios dabartinės vertės (NPV) ir vidinės grąžos normos (IRR) parametrai gali padėti mums ištirti tam tikrų projektų gyvybingumą ekonominiu lygiu. Tačiau turi būti aišku, kad šie kriterijai ne visada sutampa, jie turi savo apribojimus ir jų rezultatai kai kuriais atvejais gali būti nenuoseklūs.

Todėl mes pateiksime NPV ir IRR ant stalo, kad galėtume juos kartu analizuoti.

Pirmasis paminėtinas skirtumas yra projekto pelningumo tyrimo būdas. GDV tai daro absoliučia grynąja verte, tai yra piniginiais vienetais, tai rodo šiandienos projekto vertę; o IRR pateikia mums santykinę vertę procentais.

Šie metodai taip pat skiriasi vertinant pinigų srautus. Viena vertus, NPV atsižvelgia į skirtingus pinigų srautų terminus, pirmenybę teikiant artimiausiems ir taip sumažinant riziką. Daroma prielaida, kad visi srautai yra reinvestuojami ta pačia K norma - diskonto norma, naudojama pačioje analizėje. Kita vertus, IRR nemano, kad pinigų srautai yra periodiškai reinvestuojami taikant diskonto normą K, o veikiant pelningumu r, pervertinant projekto investicinius pajėgumus.

Dabartinė vertė

NPV ir IRR palyginimo pavyzdys

Pažvelkime į trumpą pavyzdį, kad paaiškintume šią paskutinę mintį. Ką reiškia investicijos vidinė grąžos norma 40%? Pagal IRR kriterijus tai reikštų, kad po vienerių metų gautos lėšos būtų reinvestuojamos 40%, taigi ir iš antrųjų ir vėlesnių metų lėšų. Hipotezė toli nuo realybės.

Šioje diagramoje parodytas santykis tarp NPV ir IRR.

Matome, kad projektui yra tiek NPV, kiek yra naudojamos diskonto normos. Atsižvelgiant į IRR, grafikas rodo, kad yra tik vienas, tačiau tai ne visada būna, tai priklauso nuo investicinių pinigų srautų struktūros. Tai paaiškinta toliau.

Didžiausią dėmesį skirdami jų siūlomiems rezultatams, matysime, kad gali būti neatitikimų, atsižvelgiant į nagrinėjamų investicijų tipą.

Paprastų investicijų atveju abu būdai sutampa su sprendimu priimti ar atmesti projektą. Tačiau investicijų reitinge gali būti, kad kiekvienas metodas jas užsako skirtingai.

Investicijose, kurios nėra paprastos, sprendimų konfliktai gali kilti net priimant ar atmetant investiciją.

Pažvelkime į skirtingus atvejus, kuriuos galime rasti analizuodami investicijas, kurios, kaip jau minėta, priklausys nuo jų pobūdžio, nesvarbu, ar jos paprastos, ar ne.

Pirmasis atvejis: NPV ir IRR duoda tą patį sprendimą dėl investavimo ir reitinguoja rezultatus (paprastos investicijos)

Išvados: abu metodai nustato, kad projektai yra pelningi ir kad B projektas yra geriau nei A.

Antrasis atvejis: tiek NPV, tiek IRR duoda tuos pačius sprendimo rezultatus, tačiau nesutampa užsakant investicijas (paprastos investicijos)

Išvados: du kriterijai rodo, kad investicijos yra pelningos, tačiau jos nesutaria dėl investicijų prioriteto nustatymo. Remiantis NPV, B yra pelningesnis už A, tačiau pagal IRR kriterijų pirmiausia pasirinktume A, kurio IRR yra didesnė nei B.

Trečias atvejis: projektai, turintys daugiau nei vieną IRR (ne paprasta investicija)

Išvados: ką reiškia, kad projektas turi dvi IRR? Dėl dviejų verčių NPV tampa lygus nuliui, o tai kelia problemų taikant IRR kriterijų analizuojant investicijas, nes nėra žinoma, kurią IRR naudoti kaip nuorodą norint palyginti ją su diskonto norma (K).

Nepamirškime, kad sprendimo taisyklė yra:

IRR> k priima investicijas

IRR = k abejingas

IRR <k atmeta investicijas

Šis reiškinys yra susijęs su tuo, kad grynųjų pinigų srautų ženklas keičiasi ne vieną kartą.