Klasikinė ekonomika yra ekonominės minties mokykla, paremta idėja, kad laisva rinka yra natūralus ekonomikos veikimo būdas ir kuria pažangą bei klestėjimą.
Klasikinė ekonomika perorientavo ekonominį mąstymą nuo požiūrio, kuris buvo pagrįstas valdovų ar socialinių klasių pageidavimais. Klasikai pabrėžė laisvosios prekybos pranašumus ir sukūrė organizuotą prekių ir paslaugų vertės analizę, atspindinčią jų gamybos sąnaudas.
Klasikiniai ekonomistai priešinosi vyriausybės įsikišimui į rinką taikydami kainų kontrolę, kvotas, reglamentus ar bet kokį kitą mechanizmą, kuris pakeistų įprastą jos veikimą.
Ekonomikos principaiKlasikinės ekonomikos ištakos ir istorija
Šios ekonominės minties pradžia paprastai nustatoma 1776 metais, kai buvo paskelbtas Adamo Smitho veikalas „Tautų turto pobūdžio ir priežasčių tyrimas“.
Vėlesnę jo raidą pažymėjo laikas, kai kapitalizmas buvo dominuojanti ekonominė sistema, o pramonės revoliucija sukėlė svarbių socialinių ir ekonominių pokyčių. Žr ekonomikos kilmę.
Kai kurie ekonomistai, susiję su klasikine ekonomika, yra: Adam Smith, Jean Baptiste-Say, David Ricardo, Francois Quesnay, Thomas Malthus, Frederic Bastiat ir John Stuart Mill.
Pagrindiniai klasikinės ekonomikos principai
Pagrindiniai klasikinės ekonomikos postulatai ar principai yra šie:
- Laisva rinka leis optimaliai paskirstyti išteklius.
- Vyriausybė neturėtų kištis į rinkos funkcionavimą. Tai padarys tik neefektyvumą ir trukdys pasiekti rinkos pusiausvyrą.
- Kainos natūraliai koreguojamos aukštyn arba žemyn (įskaitant darbo užmokestį), kad rinkos pasiektų pusiausvyrą.
- Darbo rinka yra visiškai užimta. Jei bus pastebėtas nedarbas, tai bus trintinė ar savanoriška.
- Visą gamybą lemia visiškas išteklių naudojimas. Tokiu būdu pasiūla yra suteikiama, o paklausos pokyčiai sukelia tik kainos pokyčius.
- Pinigų politika yra neveiksminga.
- Fiskalinė politika yra neveiksminga.
- Prekės vertę lemia jos gamybai reikalingas darbo kiekis.