C4 indeksas yra rinkose egzistuojančios koncentracijos tyrimo modelis. Procentais jis atspindi jų padėtį konkurencijos atžvilgiu, atsižvelgiant į keturių didžiausių joje veikiančių bendrovių padėtį ir svarbą.
Šis indeksas, kaip ir daugelis kitų, yra labai naudingas ankstesnėms analizėms, kai įeinama į tam tikrą rinką, nes jis parodo, ar jis yra labai koncentruotas keliose įmonėse, kurios dalijasi savo kontrole, ar yra konkurencingesnės ir paskirstytos didesniam dalyvių skaičiui.
Vystantis ekonominiams tyrimams, ypač rinkodaros srityje, rinkos koncentracijos rodiklis C4 vis labiau įsitvirtina, palyginti su kitais panašiais. Tai daugiausia dėl paprastumo, kai reikia atspindėti tam tikrų ekonomikų konkurencinę būklę.
Kuriant šį indeksą laikomasi tos pačios prigimties, buvo sukurti ir kiti, pavyzdžiui, gerai žinomas C8, kuris orientuotas į platesnį kompanijų ratą. Pažymėtina ir Herfindahl-Hirschman (IHH), plačiai naudojama tiems patiems rinkos tyrimų tikslams, atsižvelgiant į dar daugiau bendrovių.
C4 indekso apskaičiavimas
Šį koncentracijos rodiklį sukonstruoti ir suprasti yra gana paprasta, nes jis orientuotas į keturių didžiausių ar pasirinktoje rinkoje aktyviai veikiančių įmonių dalyvavimo procentus. Pavyzdžiui, stebėkite jų rinkos dalis arba gamybos ar pardavimo apimtis tam tikru laikotarpiu.
Indeksas C4 =% 4 didžiausių įmonių suma
Šių verčių suma atspindės bendrą indekso vertę. Pvz., Jei nacionalinėje pianinų gamyboje yra 6 įmonės, kurių metinė pardavimo apimtis yra tokia:
- A įmonė, turinti 23% visos įmonės
- B įmonė, turinti 10 proc.
- C įmonė, turinti 4 proc.
- D įmonė, turinti 3 proc.
- E įmonė, turinti 16 proc.
- „F“ įmonė, turinti 8 proc.
Keturių didžiausių suma būtų A, B, E ir F procentinė dalis; būtent:
23+10+16+8= 57%.
Patektume į labai koncentruotą ir vidutiniškai konkurencingą rinką.
C4 indekso atspindėtų verčių aiškinimas
Paprastai manoma, kad keturių didžiausią galią turinčių bendrovių didesnės nei 60% visos rinkos vertės yra susijusios su rinkomis, vadinamomis didele koncentracija, nelabai konkurencingomis ir sunkiai prieinamomis naujiems dalyviams.
Tai, kad pasiekiama aukšto lygio koncentracija, taigi ir mažesnė konkurencija rinkoje, dažnai lemia tai, kad didžiausios įmonės ją kontroliuoja naudodamos įvairias priemones. Vienas iš jų yra bendra kainodara.
