Atsargų kitimas yra pokyčiai, kuriuos patyrė įmonės atsargos per metus. Tai yra analizuojama, kaip skiriasi įmonės sandėlyje užregistruotos atsargos.
Apskaičiuojant atsargų pokytį, pirmąją finansinių metų dieną saugomos atsargos palyginamos su paskutine finansinių metų diena. Taigi gauname metinį atsargų pokytį.
Atsargų pakeitimas = atsargų pabaiga - atidaromos atsargos
Nors prieš apskaičiuodami atsargų pokytį, turime apskaičiuoti atsargų skaičių metų pabaigoje. Tai apskaičiuojame pagal šią formulę:
Pabaigos atsargos = pradžios atsargos + pagamintos atsargos - parduotos atsargos
Atsargos yra prekės arba produktai, kuriuos įmonė gamina ar perka siekdama juos perparduoti ir kurių pardavimas yra pagrindinė įmonės veikla. Kai apskaitos srityje remiamės sąvoka „atsargos“, turime omenyje tas prekes, kurios dar nebuvo parduotos (nors tikslas yra nedelsiant jas parduoti) ir todėl lieka įmonės sandėlyje. Kadangi jie nebuvo parduoti, jie negavo pajamų iš pardavimo, nors turi išlaidų jų pirkimui ar gamybai.
Todėl turime atlikti atsargų sureguliavimą, kad paskirstytume atsargų išlaidas, kai jos parduodamos, o ne kaip perkamos ar gaminamos. Šį dėsningumą pasiekiame kintant atsargoms.
Egzistencijų variacija. Kaip tai veikia įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą?
Kaip ką tik pakomentavome, atsargų kitimo tikslas yra sureguliuoti atsargas, kad būtų paskirstytos parduotų atsargų išlaidos. Galime rasti dvi situacijas:
- Sandėlyje padidėjęs kiekis sandėlyje: Tai įvyksta, kai sandėlyje esančios atsargos finansinių metų pabaigoje yra didesnės nei finansinių metų pradžioje. Tai atsitinka, kai įmonė perka ar pagamina daugiau atsargų, nei parduoda. Apskaitoje pajamos parodomos kompensuojant šį atsargų padidėjimą.
- Sandėlyje sumažėjęs kiekis sandėlyje: Tai įvyksta, kai sandėlyje esančių atsargų fiskalinių metų pabaigoje yra mažiau nei fiskalinių metų pradžioje. Tai atsitinka, kai įmonė perka ar pagamina mažiau atsargų, nei parduoda. Apskaitoje išlaidos parodomos kompensuojant šį atsargų sumažėjimą.
Pateikiant kiekvieno tipo pavyzdį, tai bus geriau suprantama:
Akcijų padidėjimo pavyzdys
Tarkime, kad įmonė, kuri sausio 1 d. (Finansinių metų pradžioje) sandėlyje turi 100 atsargų. Per metus ji pagamina 20 akcijų, o parduoda 15. Prieš apskaičiuodami atsargų pokytį, turime apskaičiuoti atsargų skaičių gruodžio 31 d. (Metų pabaigoje). Mes apskaičiuojame ją pagal šią formulę:
Pabaigos atsargos = pradžios atsargos + pagamintos atsargos - parduotos atsargos
Mūsų atveju baigiamosios atsargos yra 105 (100 + 20 - 15). Gavę galutines atsargas, galime apskaičiuoti atsargų pokytį naudodami šią formulę:
Atsargų pokytis = atsargų pabaiga - atidaromos atsargos
Atsargų pokytis yra +5 = (105 - 100).
Tai reiškia atsargų padidėjimą, nes galutinės atsargos sandėlyje yra didesnės nei pradinės. Kaip jau komentavome anksčiau, pajamos iš tų 5 atsargų, kuriose padidėja sandėlis, bus fiksuojamos, tai atsispindi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Atsargų padidėjimą atspindi balansas.
Atsargų sumažėjimo pavyzdys
Toliau matome atsargų sumažėjimo pavyzdį, kad pamatytume skirtumą, palyginti su ankstesniu atveju. Tarkime, įmonė, kurios sausio 1 dieną sandėlyje yra 100 atsargų. Per metus ji pagamina 15 akcijų, o parduoda 20.
Pabaigos atsargos yra 95 (100 + 15 - 20). Atsargų pokytis yra - 5 (95 - 100). Tai reiškia atsargų sumažėjimą, nes galutinės atsargos sandėlyje yra mažesnės nei pradinės. Apskaitoje bus įrašomos išlaidos toms 5 atsargoms, kuriose sumažėja sandėlis, o tai atsispindi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Atsargų sumažėjimas atsispindi balanse.