Modernusis amžius yra istorinis etapas, vykstantis tarp XV ir XVIII a. Priešingai nei viduramžiais, naujajam amžiui būdinga kultūros pažanga, atradimai, valstybių kūrimasis, pasaulio ekonomikos plėtra ir didesnis proto svoris, palyginti su tikėjimu.
Todėl naujojo amžiaus atspirties tašku laikoma Bizantijos imperijos pabaiga (Konstantinopolio žlugimas 1453 m.), O šio plataus istorinio etapo pabaiga bus Prancūzijos revoliucijos protrūkis 1789 m.
Politiniai ir socialiniai pokyčiai
Taigi šiuo istoriniu laikotarpiu buržuazija įgis vis didesnę reikšmę visuomenėje. Buržuazijos galia didėjo dėl to, kad ji tapo turtinga dėl savo augančios prekybos galios. Kita vertus, valstybės kurs savo įstatymus, kuriems nebebus taikomi Bažnyčios moraliniai standartai.
Šiais laikais taip pat buvo svarbių atradimų, tokių kaip atvykimas į Ameriką ir Australiją. Visa tai paskatino žymiai išplėsti Europos tautas, kurios galų gale taps didžiosiomis pasaulio galiomis.
Ekonomika ir prekyba šiais laikais
Geografiniai atradimai lėmė didelę prekybos plėtrą, kuri plėtojosi visame pasaulyje. Tokiu būdu didieji pasaulio prekybos centrai bus pagrindiniai Europos ir Azijos miestai. Šiame kontekste vergovė, deja, tapo labai pelningu verslu. Kartu su vergija padaugėjo ir tam tikrų prekių kontrabandos. Bet kokiu atveju prekybos padidėjimas buvo didelis stimulas pagrindinių to meto valstybių ekonomikoms.
Kalbant apie ekonominę mintį, gimė merkantilizmas, kuris teigė, kad tautos turtai buvo pagrįsti tauriųjų metalų kaupimu. Jau paskutiniuose modernaus amžiaus etapuose, buržuazijai įgyjant socialinę galią ir įvykus pirmajai pramonės revoliucijai, galų gale atsiras kapitalizmas.
Modernusis amžius yra atradimų, didžiųjų navigatorių, era. Čia randame garsių jūreivių, tokių kaip Christopheris Columbus, Jamesas Cookas, Magellanas ir Juanas Sebastiánas-Elcano, vardus. Šių jūreivių ir jūrų tyrinėjimų dėka buvo atrasti tolimiausi pasaulio kampeliai.
Be geografinių tyrimų, šios pirmosios kelionės į tolimiausias Amerikos, Azijos, Afrikos ir Okeanijos vietas buvo būsimo kolonializmo pradžia. Tokiu būdu, be kita ko, Prancūzija, Ispanija ir Anglija suformavo dideles kolonijines imperijas, kurios atnešė puikių kultūrinių ir ekonominių mainų.
Mintis ir religija šiuolaikiniame amžiuje
Šiuolaikinis amžius atnešė svarbių filosofijos pokyčių, taigi ir žmogaus bei religijos supratimo būdų. Taigi atsirado naujų religinių judėjimų, tokių kaip protestantizmas. Čia išsiskiria Martynas Liuteris, kuris, nepatenkintas Katalikų Bažnyčios gausumu ir korupcija, ėmėsi protestantų reformos. Katalikų bažnyčios atsakas į protestantizmą, kuris laimėjo tikinčiuosius, buvo kontrreformacija. Tuo tarpu naujajame pasaulyje buvo atliekamas svarbus evangelizacijos katalikybei darbas.
Tačiau Renesansas davė pradžią naujam žmogaus minties supratimo būdui. Jei viduramžiais Dievas užėmė pagrindinį vaidmenį, Renesanso epochoje žmogui skiriamas kur kas didesnis vaidmuo, o klasikinė civilizacijų, tokių kaip Graikija ir Roma, kultūra yra išgelbėta ir protas įgyja tikėjimo. Kultūros sklaidoje lemiamą reikšmę turėjo ir vokiečio Johaneso Gutenbergo spaustuvės išradimas. Visa tai sukėlė daugiau nei nepaprastą postūmį menui ir mokslui, ypač tose šalyse, kuriose nebuvo inkvizicijos.
