Linija yra vienmatis geometrijos elementas, kuris apibrėžiamas kaip begalinė taškų serija, išlaikanti vieną kryptį, tai yra, ji neturi kreivių.
Nubrėžta tiesė paprastai turi pradžią ir pabaigą. Tačiau pagal jo sampratą tiesės neriboja nei pradžia, nei galas.
Tada galime atskirti liniją nuo spindulio, kuri yra ta linijos dalis, kuri turi pradžią, bet tęsiasi iki begalybės.
Kitaip žiūrint, jei nukirsime liniją iš vieno jos taško, tai bus spindulys, kuris tęsis neribotą laiką.
Mes taip pat galime atskirti tiesę nuo atkarpos, kuri yra ta tiesės dalis, einanti nuo taško A iki taško, tai yra, ji yra apribota pradžioje ir pabaigoje.
Linija yra pagrindinis geometrijos elementas, iš kurio galima analizuoti sudėtingesnes sąvokas, tokias kaip daugiakampiai ir daugiakampės.
Lygiagrečios ir statmenos linijos
Sakoma, kad dvi tiesės yra lygiagrečios, kai jos nesikerta, tai yra nėra taško, kuris suformuotų abi linijas. Toliau galime pamatyti pavyzdį.
Lygiai taip pat dvi linijos yra statmenos, kai perpjaudamos sudaro keturis vienodus kampus, kurių kiekvieno ilgis yra 90º (žr. Paveikslėlį žemiau). Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad statmenos linijos yra sekančios linijos.
Tiesės lygtis
Analitinėje geometrijoje linija gali būti išreikšta kaip pirmosios eilės algebrinė lygtis kaip:
y = xm + b
Parodytoje lygtyje y yra koordinačių ant koordinačių ašies (vertikalios), x yra koordinačių ant abscisės ašies (horizontalios), m yra nuolydis (nuolydis), kuris sudaro tiesę abscisės ašies atžvilgiu, ir b yra taškas, kuriame tiesė kerta ordinatės ašį.
Galime pamatyti, pavyzdžiui, šios lygties grafinį vaizdą: y = 3x + 5
Reikėtų prisiminti, kad analitinė geometrija nagrinėja geometrinius kūnus per koordinačių sistemą. Taigi Dekarto plokštumoje kiekvieną tašką galima apibūdinti kaip dviejų statmenų linijų (kurios susikertant sudaro 90º kampą), kurios yra abscisių ašys ir ordinatės, funkciją.
