Banko atsargos yra pinigų sumos, kurias bankų subjektai deponuoja atitinkamame centriniame banke ir negali būti naudojamos jokiai veiklai (paskolų teikimui, savo emisijoms, projektų finansavimui ir kt.).
Tai yra visos indėlių ir einamųjų sąskaitų sumos, kurią bankai turi iš savo klientų, dalis ir gali būti privaloma ar savanoriška.
Banko atsargos susidaro iš bankinės veiklos ir jų nėra jokiame kitame veiklos sektoriuje. Todėl jų nereikėtų painioti su bendrovių, kurios nėra bankai, atsargomis, kurios sudaromos iš pelno, kuris nėra paskirstytas akcininkams, arba pridedamas prie bendrovės kapitalo.
Bankų atsargų rūšys
Yra minimalios arba privalomos banko atsargos ir savanoriškos banko atsargos.
Teisinės ar privalomos banko atsargos
Juos nustato kiekvienos šalies ar pinigų sąjungos pinigų institucija ir jie yra padauginti iš atsargų bazės iš legalių pinigų normos (dar vadinamų banko atsargų reikalavimais):
Privalomos banko atsargos = atsargų bazė · legalių pinigų santykis
Kur:
- Atsargų bazė: tai tam tikrų kredito įstaigų įsipareigojimų mėnesio pabaigos likučiai.
- Teisėtų pinigų santykis: Tai yra procentinė dalis, kurią nustato pinigų institucija, kad apskaičiuotų pinigų sumą, kurią reikia įnešti į Centrinį banką kaip privalomąsias atsargas.
Pavyzdžiui, jei bankas turėtų 100 milijonų eurų indėlių ir jo šalyje taikytas grynųjų pinigų santykis būtų 3%, bankas būtų įpareigotas laikyti 3 milijonus savo centriniame banke, apribodamas jo naudojimą kitiems tikslams.
Iš tikrųjų privalomosios atsargos yra glaudžiai susijusios su pinigų politikos vaidmeniu. Taip, kad kuo didesnis grynųjų pinigų santykis, tuo didesnė privalomųjų atsargų suma, taigi, tuo mažiau pinigų yra apyvartoje.
Grynųjų pinigų santykis yra viena iš trijų centrinių bankų, vykdančių centrinių bankų pinigų politiką ir kovojanti su infliacija (kitos dvi yra nuolatinės priemonės ir atvirosios rinkos operacijos).
Padidėjus grynųjų pinigų santykiui, vykdoma ribojanti pinigų politika, sumažinant apyvartoje esančių pinigų kiekį, išeikvojant likvidumą iš ekonomikos. Nors jo sumažėjimas vykdys ekspansinę pinigų politiką, didėjant pasiūlai, į sistemą įleidžiamas likvidumas.
Savanoriškos banko atsargos
Tai yra papildomos atsargos, kurias, jei nori, bankai gali laikyti savo atitinkamame centriniame banke. Priežastys gali būti tarpbankinių pinigų judėjimo palengvinimas arba likvidumo poreikių numatymas, jei jie numato banko panikos galimybę. Tai paskatintų juos brangiau finansuoti save rinkoje, kad susidurtų su išėjimais (už pinigų skolinimąsi moka aukštas palūkanas).
Tačiau, be to, bankai neturi paskatų sudaryti šias atsargas, nes jie investuoja į bet kokį projektą (paskolas ir pan.), Kuris sukuria pelningumą, sukonfigūruoja tuščius pinigus, kurie generuoja labai mažą, neegzistuojančią ar net neigiamą grąžą. Iš tikrųjų nuo 2014 m. Birželio mėn. ECB indėlių galimybei nustatė neigiamas palūkanų normas. Kiti centriniai bankai, tokie kaip Fed, niekada jų nenustatė žemiau nulio. Be to, šie pinigai laikui bėgant gali prarasti vertę dėl infliacijos.
Taigi ekonominės gerovės laikais, kai žmonės ir įmonės yra labiau sujaudinti ir daugiau skolinasi naujiems projektams įgyvendinti, savanoriški bankų rezervai bus maži ir atvirkščiai.
Bankų atsargų egzistavimo pagrindimas
Bankų atsargų egzistavimo priežastis apsiriboja bankų pareiga užtikrinti, kad jų klientai galėtų atsiimti visus indėlius, kuriuos jie patikėjo bankams. Jie taip pat turi suteikti patikimumo ir patikimumo finansų sistemai bei vykdyti pinigų politiką.
Kitaip tariant, jei bankai skolintų visus pinigus, kuriuos gauna iš savo klientų indėlių ir atsiskaitomųjų sąskaitų, jiems kiltų rizika, kad jie negalės jų grąžinti, kai norės juos atsiimti. Ši bankų patiriama rizika vadinama nemokumo rizika.
Situacija, kai visi klientai reikalauja jūsų pinigų tuo pačiu metu, vadinama banko panika ir ją gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant rimtas ekonomines ar politines krizes ar banko sodo baimę.