Sektorinė analizė leidžia sužinoti įmonės konkurencingumo lygį sektoriuje, kuriame ji konkuruoja.
Norėdami pradėti, kiekviena įmonė turi žinoti keletą pagrindinių sektoriaus, kuriame ji konkuruoja, taškų. Vienas iš svarbiausių yra žinoti, su kuo susiduria jūsų konkurentai, be to, žinoti, kas yra šio sektoriaus vartotojai, kokie tiekėjai egzistuoja rinkoje ar kokie barjerai egzistuoja tame sektoriuje. Taip pat svarbu žinoti numatomą pelningumo lygį.
Iš tiesų sektorių analizę galima atlikti naudojant Porterio 5 jėgų modelį. Šis modelis suteikia mums pagrindinius atsakymus, kaip pasiekti įmonės sėkmę konkurencingame sektoriuje. Svarbu paaiškinti, kad sektoriaus analizė nėra tas pats, kas rinkos analizė. Sektoriaus analizė padeda įmonei parengti verslo planą. Šis planas padės jums pralenkti konkurentus ir sutelkti dėmesį į konkretų segmentą, kad geriau jį aptarnautumėte.
Kas yra sektorius?
Visų pirma, sektorius yra grupė arba įmonių grupė, siūlanti tą patį produktą ar panašų produktą rinkai. Kai dvi įmonės priklauso tam pačiam sektoriui, jos tampa konkuruojančiomis įmonėmis.
Svarbu pažymėti, kad sektoriaus pelningumą lemia esamos konkurencijos lygis, o konkurencija nustatoma dviejose skirtingose rinkose. Įmonė turi konkurentų produktų rinkoje ir gamybos veiksnių rinkoje.
Žinoma, kiekvienai iš šių rinkų reikia atskiros analizės. Taip pat būtina žinoti agentus, kurie sąveikauja šiose rinkose. Ekonominiai veiksniai, su kuriais įmonė turi bendrauti, yra tiekėjai, klientai ir konkurentai. Be to, sektoriuje reikia atsižvelgti į nacionalinės ir tarptautinės ekonomikos aplinką ir turimus išteklius.
Svarbūs veiksniai, į kuriuos atsižvelgta analizuojant sektorių
Atliekant sektorių analizę, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius:
1. Klientų derybinė galia
Pirma, vienas iš esminių sektoriaus analizės veiksnių yra sektoriaus klientų pažinimas. Klientų derybinė galia reiškia mūsų klientų galimybes pasiekti geresnes produkto sąlygas ir mažesnes kainas.
Klientai turi didesnę derybinę galią, kai yra daug bendrovių, siūlančių panašius ar pakaitinius produktus, nes tai leidžia pirkėjams turėti didesnį pasirinkimą. Be to, jei jie yra klientai, kurie perka didelius kiekius, jie turės daugiau galimybių priimti sprendimus. Tai daro įtaką įmonėms, nes sunkiau pasiekti tinkamą pelningumo lygį, o tai tampa didele grėsme įmonėms.
2. Tiekėjų derybinė galia
Kita vertus, kai tiekėjai turi daug derybinės galios, jie turi galimybę nustatyti didesnes kainas. Kuo mažiau tiekėjų yra rinkoje, tuo didesnę derybinę galią jie turi.
Tai taip pat gali kelti grėsmę įmonei, kai yra mažai tiekimo (iš tiekėjų), mažai pakaitinių produktų (iš žaliavų) arba kai įmonė juos perka mažais kiekiais (iš savo tiekėjų). Tiekėjai padidina savo derybinę galią, jie netgi gali monopolizuoti rinką. Susidūrus su šia problema, įmonėms rekomenduojama pasigaminti žaliavų, kad būtų užtikrinta garantuota pasiūla ir mažos išlaidos.
3. Naujų konkurentų grėsmė
Naujų konkurentų patekimą į rinką lemia reikalingų investicijų lygis ir rinkoje esančios kliūtys. Rinka yra patrauklesnė, kai reikalingų investicijų lygis yra mažesnis už kapitalo kainą. Be to, rinka yra patrauklesnė, tuo mažiau kliūčių patekti į rinką.
Natūralu, kad yra bendrų kliūčių, tokių kaip dideli mokesčiai, sunki prieiga prie platinimo kanalų, didelės (reikalingos) kapitalo investicijos ir patirties trūkumas šiame sektoriuje. Kuo didesnės kliūtys, tuo mažesnė konkurencijos keliama grėsmė.
4. Pakaitinių produktų išvaizda
Pakaitinis produktas yra stiprus konkurentas prekių ir paslaugų rinkoje. Todėl kuo daugiau pakaitalų rinkoje yra už mažesnę kainą, tuo didesnė grėsmė kyla įmonei. Įmonės, turinčios daug konkurentų su pakaitiniais produktais, turi valdyti mažesnes kainas, kad pritrauktų vartotojus. Taip pat galite stengtis pasiekti produktų diferenciaciją, kuri jiems suteiktų konkurencinį pranašumą.
5. Konkurentų tarpusavio varžybos
Galiausiai, konkurentų konkurencija yra svarbiausias aspektas atliekant sektorių analizę. Tai, nes tai leidžia parengti geresnį sektoriaus apibrėžimą, kad būtų galima rasti verslo galimybių. Konkurentai tarp konkurentų tampa intensyvesni, kai rinkoje sumažėja paklausa. Taip pat yra daug konkurencijos, kai nėra daug skirtumų tarp produktų, kai yra labai didelės pastovios išlaidos ir kai yra daug konkurentų.
Tačiau norint gauti pelną sektoriuje, lemiamas konkurentų konkurencijos laipsnis. Kuo daugiau konkurencijos, tuo mažesnis pelningumo laipsnis. Kuo mažiau konkurencijos, tuo didesnė galimybė gauti geresnę naudą. Dėl šios priežasties reikėtų siekti, kad įmonės nuolat diegtų naujoves ir tobulintų savo produktus, tik tada galima išlaikyti tvarų pranašumą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad sektoriaus analizė yra labai naudinga priemonė, kuria vadovaujantis įmonės siekia sukurti tvarų konkurencinį pranašumą prieš savo konkurentus. Kuo daugiau informacijos apie sektorių, kuriame įmonė konkuruoja, tuo didesnė galimybė sukurti geresnes strategijas, kurios padėtų pasinaudoti verslo galimybėmis. Lygiai taip pat galima geriau įveikti grėsmes. Tai kartu padidina produktyvumą ir sėkmės galimybes įmonėms.