Ispanijoje padidėja taupymo lygis, ar bijoma naujos krizės?

Turinys:

Anonim

Taupymo norma antrąjį 2019 m. Ketvirtį padidėjo iki 13,3%. Mes kalbame apie aukščiausią santaupų lygį nuo 2010 m. Pirmojo ketvirčio. Kokia priežastis? Turimų pajamų padidėjimas ar naujos krizės baimė?

Pakanka pažvelgti į Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenis, kad suprastume, jog Ispanijos namų ūkiuose taupymo lygis ypač padidėjo. Panašu, kad prasta ekonominė perspektyva yra santaupų padidėjimo priežastis, nors tiesa, kad yra ir kitų veiksnių, kurie taip pat paaiškintų šią tendenciją.

Pradėkime nuo paaiškinimo, koks yra taupymo lygis. Na, šis rodiklis rodo procentinę pajamų dalį, kurią piliečiai rezervuoja patenkinę savo poreikius. Taupymo normos padidėjimas paaiškinamas dviem priežastimis:

  • Pirmasis iš jų būtų asmenų sprendimas sumažinti vartojimą.
  • Kita galimybė būtų ta, kad padidėjus disponuojamoms pajamoms, patenkinus vartojimo poreikius, padidėja taupymui skirtų pajamų procentinė dalis.

Poveikis bendrajam vidaus produktui (BVP)

Atmosferoje sklando tam tikras ekonominio pesimizmo jausmas. Sudaromi sudėtingi horizontai ir paprastai vartotojai, susidūrę su neapibrėžtumu ar prastomis perspektyvomis, pasirenka taupymą, kuris vadinamas „atsargumo efektu“. Tokiu būdu šeimos nusprendžia sumažinti papildomą vartojimą arba nustoti investuoti į ilgalaikio vartojimo prekes, tokias kaip automobiliai.

Tačiau taupymo padidėjimas vartojimo nenaudai gali būti rimtas smūgis ekonomikos augimui. Privatus vartojimas yra pagrindinis Ispanijos BVP komponentas. Šia prasme privatus vartojimas sudaro iki 56% BVP. Kitaip tariant, be vartojimo nėra ekonomikos augimo. Akivaizdu, kad vartojimo sumažėjimas gali būti rimtas smūgis ne tik Ispanijos, bet ir Europos ekonomikai.

Daugelio mintys grįžta į praeitį, į žiaurią krizę, kilusią 2008 m. Nors tiesa, kad tikimasi, jog vietoj stiprios recesijos tai bus ekonomikos sulėtėjimas ar sąstingis.

Jei vartojimas sumažėjo, kodėl Ispanijos BVP ir toliau rodo teigiamus skaičius? Nepaisant sumažėjusio vidaus vartojimo, valstybės išlaidos (18,7% BVP) ir grynasis eksportas prisidėjo prie „impulsų išlaikymo“. Tačiau reikėtų paaiškinti, kad teigiamas grynojo eksporto balansas (skirtumas tarp eksporto ir importo) paaiškinamas eksporto sumažėjimu dėl mažesnės Ispanijos vidaus paklausos.

Kalbant apie taupymo padidėjimą, randame teigiamų ir neigiamų veiksnių paaiškinimus. Vienas iš teigiamų aspektų yra tai, kad, nors ir lėčiau, tačiau darbo vietų kūrimas tęsiasi, leidžiantis didinti disponuojamas piliečių pajamas. Priešingai, kita monetos pusė, kaip jau minėjome anksčiau, yra baimė dėl neaiškios ekonominės aplinkos, kai prekybos karas ir „Brexit“ yra fonas. Nepamirštant, taip, Katalonijos konfliktas, tiesiogiai veikiantis Kataloniją, taigi ir Ispanijos ekonomiką. Taigi, susidūrę su nemaloniais scenarijais, yra daugybė investuojančių į fiksuotų pajamų produktus ir valstybės skolą.

Neigiamų palūkanų normų poveikis

Be poveikio BVP, dar vienas aspektas, į kurį reikia atsižvelgti, yra palūkanų normos. Šiuo metu Europos centrinis bankas vykdo neigiamą palūkanų normos politiką. Šios priemonės tikslas yra gauti kintamą kreditą, skatinti vartojimą ir skatinti investicijas per žemas palūkanų normas.

Tačiau šios rūšies priemonės gali sukelti priešingus rezultatus. Žemos palūkanų normos gali būti vertinamos kaip ženklas, kad artėja sunkmečio laikotarpiai ekonomikai, todėl yra daugybė žmonių, kurie atsargumo sumetimais naudojasi taupymu.

Nepaisant to, yra tokių, kurie gina, kad neigiamos ar labai žemos palūkanų normos gali paskatinti taupyti. Šios teorijos šalininkai patvirtina, kad atsižvelgiant į žemą fiksuotų pajamų priemonių pelningumą, asmenys tai kompensuoja skirdami didesnį procentą taupymui.