Ilgalaikiai įsipareigojimai, dar vadinami ilgalaikiais įsipareigojimais, susideda iš visų skolų ir įsipareigojimų, kuriuos įmonė turi ilgainiui, tai yra skolos, kurių terminas yra ilgesnis nei vieneri metai, todėl neturėtų grąžinti pagrindinės sumos einamaisiais metais. , nors susidomėjimas yra.
Balanse, naudojamame įmonės apskaitai tvarkyti, randame įsipareigojimus, o pagal įsipareigojimus galime atskirti trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Jie kyla dėl įmonės finansavimo poreikio, būtino ilgalaikiam turtui įsigyti, obligacijų anuliavimo ir, be kita ko, išpirkti privilegijuotas akcijas.
Esminis skirtumas tarp ilgalaikių įsipareigojimų ir trumpalaikių įsipareigojimų yra tas, kad esant didesniam ilgalaikiam įsipareigojimui, palyginti su trumpalaikiu įsipareigojimu, yra galimybė derėtis su akcininkais didesne jėga, gauti kapitalą iš palankesnio finansavimo šaltinio, nei jie to prašytų bankų subjektai.
Kalbėdami apie ilgalaikius įsipareigojimus, kalbame apie ilgalaikius finansavimo kreditus. Tokiu būdu, diferencijuodami trumpalaikius įsipareigojimus (trumpalaikius) nuo ilgalaikių įsipareigojimų (ilgalaikius), galime sutvarkyti įmonės finansus ir taip parengti mokėjimų grafiką, kuris prisitaiko prie ekonominių prognozių ir verslo modelio.
Ilgalaikių įsipareigojimų sudėtis
Ilgalaikius įsipareigojimus sudarančius elementus galima atskirti pagal jų pobūdį:
- Ilgalaikės nuostatos
- Ilgalaikės skolos
- Ilgalaikės skolos su grupės įmonėmis ir asocijuotomis įmonėmis
- Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai:
- Ilgalaikis kaupimas
Ilgalaikių įsipareigojimų naudojimas
Tarp ilgalaikių įsipareigojimų pranašumų yra likvidumas, kurį jis suteikia įmonei, galėdamas panaudoti šį kapitalą naujoms investicijoms ir paspartinti augimo planus. Finansinės apskaitos požiūriu būtina sukurti apyvartinį kapitalą, o tam trumpalaikis turtas turi būti didesnis už trumpalaikius įsipareigojimus. Tai suteiks veiksmų maržą tuo atveju, jei neatitiks surinkimo ir mokėjimų grafikas.
Tačiau kritinėje situacijoje įmonės gali būti priverstos vykdyti skolų restruktūrizavimo procesą, kad galėtų išspręsti trumpalaikes skolas ir išvengti bankroto situacijų. Šis restruktūrizavimas apima trumpalaikių skolų pavertimą ilgalaikėmis, taip sutaupant laiko įmonės finansinėms problemoms išspręsti.