Vartotojo pusiausvyra yra ta vieta, kai vartotojas randa didžiausią naudą tam tikrai kainai ir pajamoms. Vartotojas turi pusiausvyrą, kai jis turi pajamų ar biudžeto, kai jis gali įsigyti prekių, kurios jam kelia didžiausią pasitenkinimą.
Pusiausvyra gaunama iš to X ir Y prekių derinio, kuris yra pasiekiamas vartotojas (biudžetinėje erdvėje) leidžia gauti aukščiausią naudingumo lygį, tai yra, jis bus rodomas aukščiausioje abejingumo kreivėje.
Rinkos pusiausvyraPusiausvyros kainaNorėdamas pasiekti pusiausvyrą, vartotojas turi žinoti savo skonį ir savo biudžeto apribojimą, kuris priklausys nuo pajamų lygio ir prekių kainų, todėl galime tai grafiškai pavaizduoti kaip biudžeto apribojimo ir abejingumo kreivės liestinės tašką.
Analitiniu požiūriu vartotojo pusiausvyra gaunama balanso linijos nuolydį (biudžeto apribojimą) prilyginant abejingumo kreivės nuolydžiui, tai yra, įvykdomas „Svertinių ribinių komunalinių paslaugų lygybės dėsnis“.
Vartotojų teorija
Vartotojų pusiausvyros pavyzdys
Pažiūrėkime pavyzdį, kaip apskaičiuoti vartotojo pusiausvyros tašką, žinant, kad prekės X kaina yra 10, prekės Y 5 kaina ir kad jo pajamos yra 900. Jo naudingumo funkcija yra: U (X, Y) = 5 X
1. Mes ieškome santykio tarp abiejų prekių, tam naudojame „Svertinio ribinio naudingumo lygybės įstatymą“ ir gauname, kad Y naudingumas tuo metu yra lygus 4 prekių X Y 2 teikiamam naudingumui:
2. Šiuos santykius pakeičiame biudžeto apribojimais:
10 X + 5Y = 900
10 X + 5 (4X) = 900
30 X = 900
X = 30 Y = 120
Abejingumo kreivėsRibinis pakeitimo koeficientas (RMS)