Dabartinis reglamentas neatitinka šiandienos realybės. Šiandien taikomi mokesčiai skirti tradiciniam verslui. Kitaip tariant, mokesčiai nėra pritaikyti toms įmonėms, kurios siūlo nematerialųjį turtą. Viso to rezultatas yra tas, kad skaitmeninės kompanijos moka pusę mokesčių, kuriuos moka tradicinės įmonės. Žemiau analizuojame mokesčius, kuriuos Europos valdžios institucijos planuoja nustatyti skaitmeninėms įmonėms.
Europos Komisija pateikė fiskalinę darbotvarkę, kurią tikisi parengti kitų metų pavasarį. Visa tai skatina didelė priežastis: skaitmeninė ekonomika įveikė mokesčių sistemas, kurios pasirodė pasenusios. Šiai problemai spręsti nepakanka atskirų Europos Sąjungos valstybių narių iniciatyvų.
Norint išspręsti skaitmeninių bendrovių apmokestinimo problemą, reikės reformuoti tarptautinius įstatymus. Todėl valstybės, sudarančios Europos Sąjungą, turi pasiekti konvergencinę ir tvirtą poziciją. Šia prasme Europos Komisija pateikė pasiūlymą, kuriame numatomi mokesčiai už sąskaitas, reklamos pajamas ar skaitmenines operacijas. Taip siekiama teisingesnės mokesčių sistemos ir kad skaitmeninės įmonės sumokėtų tokį mokesčių lygį, kuris atitiktų tradicinių įmonių mokesčių kvotas.
Didelė nelygybė tarp skaitmeninių kompanijų ir tradicinių kompanijų
Be Europos Sąjungos, EBPO ir G20 siekia modifikuoti pelno mokestį tokio tipo įmonėms, pritaikydami jį naujam skaitmeniniam verslui. Tiesa, kad šių institucijų iniciatyvos nėra siūlomi įstatymai, tačiau tai yra pirmasis žingsnis didinant skaitmeninio pasaulio gigantų, tokių kaip „Facebook“, „Amazon“, „Netflix“, „Spotify“ ar net „Blablacar“, indėlį.
Dabartinė mokesčių sistemų padėtis pasirodo baisiai nesąžininga tradicinėms įmonėms, kurios moka 20,9 proc. Pelno mokesčio, palyginti su 8,5 proc. Skaitmeninėms įmonėms.
Europos Komisijos pasiūlymai
Susidūrusi su tokia situacija, Europos Komisija pasiūlė sukurti kompensacinius mokesčius. Taikant šiuos naujus tarifus tos pajamos nėra pakankamai apmokestinamos. Ši priemonė atsirado iš Prancūzijos, kurią rėmė Ispanija, Graikija, Vokietija, Italija, Austrija, Bulgarija, Portugalija, Rumunija ir Slovėnija.
Dėl galimybės apmokestinti skaitmenines operacijas. Tai būtų atsiskaitymų internetu sulaikymas tiekėjams, kurie negyvena šalyje, kurioje įmonė yra įsteigta.
Paskutinis didelis pasiūlymas yra mokestis už pajamas iš reklamos. Ši norma būtų taikoma reklamos paslaugoms, kai sandoriai atliekami su šalimis, kuriose įmonė neturi savo registruotos buveinės, tačiau turi reikšmingą ekonominę padėtį.
Šios trys priemonės vis tiek turi būti ištirtos ir vertinamos, nes jos turi gerbti tarptautinę teisę. Kita vertus, Europos Komisijos pateikti pasiūlymai būtų laikini, kol nebus rastas šios problemos sprendimas visame pasaulyje.
Galvodama apie ilgalaikes iniciatyvas, Europos Komisija mano, kad geriausia būtų pakeisti nuolatinės įmonės buveinės sampratą, tai yra, kad tai būtų grindžiama ne įmonės buvimo vieta, o vieta ar vietomis, kur ji sukurta.vertė. Ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici gynė mintį, kad „įmonės turi mokėti mokesčius ten, kur uždirba pelną“.
Dėl šios priežasties Europos valdžios institucijos siūlo sukurti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę. Norint įgyvendinti šį pasiūlymą, reikėtų, kad šalys suvienodintų kriterijus, kiek skaitmeninės įmonės turėtų mokėti, taip pat užtikrintų, kad kolekcija pasiektų šalį, kurioje sukuriama vertė.