Konsultacijų įmonė „Capital Economics“ perspėjo, kad Kinijos vyriausybės pradėtas kovos su tarša paketas gali pakenkti jos ekonomikos augimui ir sulėtinti. Pramonės gamyba gali sulėtėti 1%, o Kinijos BVP - 0,5%. Taigi „Capital Economics“ ataskaita kelia dilemą, ekonomikos augimą ar pagarbą aplinkai?
Didžiosios Britanijos „Capital Economics“ analitikai paskelbė ataskaitą, kurioje ginčijamos kovos su tarša priemonės, kurias ketina įgyvendinti Kinijos vyriausybė. Priešingai, Kinijos aplinkos ministras Li Ganjie gynė kovos su tarša planą, XIX Kinijos komunistų partijos kongrese pareiškęs, kad aplinkos politika nepakenks šalies ekonomikai.
Ekonomikos sulėtėjimo rizika
Konsultacijos, prieštaraujančios Kinijos aplinkos ministrui, teigia, kad griežtos priemonės prieš teršiančias bendroves kenkia įmonėms, veikiančioms pramonės sektoriuose. Kokybės ir aplinkosaugos standartai nustato įmonėms vis sunkiau pasiekiamus tikslus ir tikimasi, kad jie taps vis sudėtingesni, o tai gali sulėtinti gamybą 1%.
Vietoj to Pekinas įsipareigojo sumažinti PM 2,5 dalelių skaičių 20% per metus (nuo 2017 m. Spalio iki kitų metų gegužės). Šios dalelės yra labiausiai kenksmingos sveikatai. Siekis sumažinti šį dalelių skaičių bus dedamas labiausiai užterštoje Kinijos vietovėje, tai yra Pekino-Tiandzino-Hebėjaus rajone.
Pekinas jau pradėjo dirbti, o Kinijos aplinkos ministras Li Ganjie išsiuntė tikrinimo grupes labiausiai pramoninių ir todėl labiausiai teršiančių teritorijų įmonėms. Šios komandos bus atsakingos už patikrinimą, ar įmonės laikosi aplinkosaugos taisyklių.
Ekonomikos augimas ar aplinka?
„Capital Economics“ teigia, kad šių priemonių poveikį galima kiekybiškai įvertinti ir todėl tai galiausiai pakenks Kinijos ekonomikai. Savo ataskaitoje Didžiosios Britanijos konsultacinė įmonė teigia, kad Kinijos gamyklų produkcija sudaro ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto. Tai patvirtina tai, kad Kinijos pramonėje įmonės, užsiimančios teršiančia veikla, tokia kaip kasyba, metalai ir sunkioji pramonė, turi didelį svorį.
Tęsdamas šias kryptis, „Capital Economics“ pareiškė, kad nedažnai Kinijai pavyko 20% sumažinti PM 2,5 dalelių skaičių. Ir būtent ta patirtis rodo, kad kai Kinijai pavyko sumažinti taršą, įvyko ekonominės ir pramoninės veiklos nesėkmė. Jis taip pat priduria, kad laikotarpiais, kuriais Kinija vykdė savo aplinkosauginius įsipareigojimus, tai lėmė ne vyriausybės pastangos, o žaliavų kainų kritimas ir ekonominio silpnumo laikai.
„Capital Economics“ teigia, kad būtų įmanoma sumažinti PM 2,5 išmetimą, jei yra paskatų laikytis išmetamų teršalų lygio.
Kinijos rankose išlieka didelė dilema: saugoti aplinką ar lažintis už ekonomikos augimą tuo metu, kai tai labai reikalinga?
