„Credit Crunch“ yra kredito susitraukimas, atsirandantis dėl finansų krizės, kai bankai nustato griežtą kredito apribojimą arba sugriežtina bankų galimybes gauti paskolas.
Šiomis aplinkybėmis centriniai bankai siekia mažinti palūkanų normas, kad susidorotų su šia situacija, siekdami kontroliuoti ekonominę ir pinigų politiką.
„Credit Crunch“ pavyzdys
Aiškiausias kredito apribojimo pavyzdys gali būti 2008 m. Krizė. Po finansinės krizės JAV ir jos rizikos užsikrėsti toms šalims, kurios pirko vertybinių popierių paketus, užtikrinamus antrinių paskolų paskolomis tokioje aplinkoje, kur palūkanos pradeda didėti o pradeda atsirasti nedarbas, kreditų apribojimas pradeda atsirasti labai dideliu būdu.
Vartojimas ir investicijos mažėja, įsiskolinimas didėja, o nedarbo lygis daugelyje šalių labai padidėja. Susidūrę su tokia situacija, centriniai bankai pradeda didinti palūkanų normas ir mažinti pinigų kiekį apyvartoje. Savo ruožtu bankai nustoja skolinti arba sugriežtina galimybes gauti kreditą, o tai daro tiesioginį poveikį verslininkams ir visiems gyventojams.
Jei prie to pridėsime didelį susidariusį nedarbo lygį ir labai svarbią likvidumo krizę, galime pasakyti, kad 2008–2012 m. Krizė buvo viena stipriausių istorijoje.
Paraiškos JAV ir Europos Sąjungoje
Makroekonominė perspektyva buvo pražūtinga, o JAV ir Europos ekonominė politika buvo labai skirtinga. JAV buvo nuspręsta įvesti kiekybines likvidumo injekcijos programas, kad būtų padidintas pasitikėjimas. Tuo buvo siekiama, kad bankai vėl skolintų pinigus ir tokiu būdu galėtų sumažinti oficialias palūkanų normas.
Priešingai, Europoje tvyrojo painiavos ir vėluojama reakcija. Tai lėmė mažėjanti pinigų politika, sumažinanti išlaidas infliacijai palaikyti, nesijaudinant dėl užimtumo, ir geresnė galimybė gauti kreditą, kuris sukels pasitikėjimą.
Be to, palūkanų normos buvo mažinamos labai vėlai, ir tai turėjo tiesioginės įtakos jos ekonomikai ir visiems makroekonominiams kintamiesiems.
Nors tiesa, kad JAV buvo kritikuojama dėl per didelio įsiskolinimo po QE (kiekybinio palengvinimo) programų, ne mažiau tiesa, kad ji turi didelį finansavimo potencialą, nes visos šalys tiesiogiai ar netiesiogiai vartoja dolerius.
