Mes kalbame apie realią vertę kaip apie ekonominį dydį, išreiškiantį prekės, pavadinimo ar paslaugos vertę atsižvelgiant į visus turtą supančius komponentus, įskaitant materialius ir nematerialius elementus.
Taip pat sakoma, kad tikroji vertė yra ta, kurią racionalus investuotojas, visapusiškai informuotas apie viską, kas supa tą turtą, yra pasirengęs už tai sumokėti. Žinoma, atsižvelgiant į turto sudėtingumą, bus lengviau ar beveik neįmanoma būti visiškai informuotam apie viską, kas supa turtą. Vienas iš turto, kurį analitikai vertina plačiausiai (ir kurį sudėtingiausia vertinti), yra akcijos.
Efektyvioje rinkoje rinkos kainos rodo tikrąją to turto vertę, dar vadinamą vidine verte. Todėl rinkos kainos daugelyje sričių laikomos patikimais vidinės vertės rodikliais. Pavyzdžiui, apskaitoje rinkos kainos laikomos teisingu turto vertinimu.
Faktinės vertės, nominalios vertės ir rinkos kainos skirtumas
Svarbu atskirti tikrąją vertę, nominalią vertę ir rinkos kainą. Priklausomai nuo skirtumo tarp šios sumokėtos kainos ir nominalios vertės, kuri buvo priskirta šiam turtui, sakysime, kad jis bus sumokėtas virš nominaliosios vertės (virš nominalios vertės), žemesnės už nominalią vertę (žemiau nominalios) arba yra tiksliai lygus nominaliai vertei (nominalia verte).
Pavyzdžiui, bendrovės, kuri buvo išleista nominalia 5 eurų verte ir kuri parduodama ar perleidžiama rinkoje už 6 eurus, akcijoje rinkos kaina bus pastaroji. Tačiau tikroji kaina gali būti visiškai kitokia. Pavyzdžiui, jei bendrovė numato pelno padidėjimą per ateinančius metus dėl naujovės, kuri nėra įtraukta į kainą, tikroji akcijos vertė (vidinė vertė) gali būti 7 eurai.
Ekonominio dydžio augimo atveju pažiūrėkime kaip pavyzdį, kad ekonomikos, atsižvelgdamos į BVP, pastebime, kad realusis BVP rodo šalies augimą ar sumažėjimą, pašalindamas kainų svyravimų iškraipymus. Žiūrėkite skirtumą tarp realiosios vertės ir mažiausios vertės.
Kalbėdami apie tikrus duomenis, imsime metų, vadinamų baze, kainas. Iš tikrųjų jis vadinamas realiu, nes tai leidžia mums žinoti apie pačios vertės padidėjimą ar sumažėjimą. Tai yra, vertinant prekių ar ekonominių kintamųjų vertes pagal tikrosios vertės kriterijų, galima sužinoti rezultatus, kurie parodo vertės praradimą ar padidėjimą ir todėl daro įtaką skaičiavimui.
Vertinant kitas priemones, įprasta atskirti nominalią vertę nuo realios vertės taip, kad pastaroji neįtrauktų kainų kitimo įtakos infliacijos ar defliacijos būdu. Dėl infliacijos koregavimo proceso galima konvertuoti tokį dydį kaip atlyginimas ar nominalios pajamos į realią ir taip išanalizuoti grynąją perkamąją galią.