Pinigų rinkos pusiausvyra

Pinigų rinkos arba pinigų rinkos pusiausvyra yra rinkos taškas, atsirandantis dėl pinigų pasiūlos susikirtimo su pinigų paklausa. Dėl tokio lygiavertiškumo trumpuoju laikotarpiu gausime optimalų palūkanų normos lygį.

Pinigų paklausa apibrėžiama kaip turto dalis, kurią žmonės nori išlaikyti pinigų pavidalu. Tačiau pinigų pasiūla apibrėžiama kaip visuomenės turimi pinigai ir banko sąskaitose laikomi indėliai.

Šios rinkos pusiausvyros būklė matuojama pagal palūkanų normų ir pajamų santykį, kuris yra LM kreivė. Paklausos (pasiūlos) perteklius pinigų rinkoje yra susijęs su pasiūlos (paklausos) pertekliumi obligacijų rinkoje ir yra žinomas kaip Walraso įstatymas.

Susidūrus su tokia situacija, šią pusiausvyrą galima išardyti per rinkos jėgas, todėl galime rasti dvi galimas pinigų rinkos disbalanso situacijas.

Pinigų paklausa <Pinigų pasiūla

Šiuo atveju palūkanų norma bus didesnė už pusiausvyros normą, nes žmonėms pinigai bus skystesni, nes jų alternatyvios išlaidos yra mažos. Tokiu būdu bankai turės padidinti savo finansinių produktų pelningumą, kad galėtų juos pateikti visuomenės tarpe.

Fiksuotų pajamų produktų paklausa bus labai didelė, todėl bankai lengvai pateiks savo finansinius produktus ir jiems nereikės siūlyti didesnės grąžos, kad pritrauktų žmonių lėšas, taigi palūkanų normos bus mažinamos.

Pinigų paklausa> Pinigų pasiūla

Tokiu atveju palūkanų norma yra mažesnė už pusiausvyros normą, žmonės turės daugiau paskatų turėti likvidžių pinigų, tokių kaip indėliai pagal pareikalavimą, sąskaitos su mažomis pajamomis ar grynieji pinigai. Tokiu būdu alternatyvios išlaidos bus didesnės, o žmonės bus suinteresuoti investuoti į produktus, kurie gali pasiūlyti didesnę grąžą ir, savo ruožtu, jiems kyla didesnė rizika.

Žmonių reikalaujamos pinigų sumos paskirstymas priklauso nuo to, kaip plėtojama finansų sistema ir pasitikėjimo ja. Manoma, kad kuo didesnis gamybos ir pajamų lygis, tuo didesnė pinigų paklausa ir, savo ruožtu, palūkanų norma didės, o LM kreivė turės teigiamą nuolydį.