Darbo rinka sutampa su darbo jėgos pasiūla ir paklausa. Darbo pasiūlą sudaro norinčių dirbti darbuotojų grupė ir darbuotojų samdančių įmonių ar darbdavių darbo paklausa.
Darbo rinka yra labai svarbi visuomenei. Sutrikimas gali neigiamai paveikti šalies ekonomikos augimą ir užimtumą. Be to, nedarbas turi didelių ekonominių ir socialinių išlaidų:
- Ekonominis, nes nedarbas numato potencialios gamybos praradimą.
- Socialinis, nes žalingas nedarbo poveikis pajamų paskirstymui, taigi ir socialinei sanglaudai.
Tokiu būdu augimas, išteklių optimizavimas ir socialinė sanglauda labai priklauso nuo tinkamo darbo rinkos veikimo.
Atlyginimas yra darbo veiksnio kaina. Kuo mažesnis realus darbo užmokestis, tuo daugiau darbo reikalaus įmonės. Kuo didesnis atlyginimas, tuo daugiau žmonių norės dirbti.
Užimtumo paklausa yra tiesiogiai susijusi su ekonomine veikla, todėl tik ilgalaikis gamybos augimas gali užtikrinti pakankamą užimtumo augimą, kad būtų galima priimti norinčius dirbti gyventojus.
Kitaip tariant, darbo jėgos paklausa kyla iš prekių ir paslaugų paklausos. Taip yra todėl, kad kai įmonė parduoda, ji nori pagaminti daugiau, o tam norės samdyti darbuotojus. Todėl, jei nebus gamybos, nebeliks darbuotojų, kurie galėtų pasiūlyti savo darbą.
Nedarbas yra ekonominis disbalansas, kurį lemia tiekiamos darbo jėgos ir reikalaujamo darbo kiekio skirtumas tam tikru momentu darbo rinkoje egzistuojančiomis darbo užmokesčio sąlygomis ir lygiais. Griežta prasme nedarbu suprantama kaip darbingo amžiaus žmonių grupė, kuri, norėdama dirbti, yra bedarbė.
Darbo ekonomikaDarbo rinkos veikimas
Darbo rinka turi ir kitų ypatumų. Nepaisant to, kad ją, kaip ir bet kurią kitą rinką, reguliuoja pasiūlos ir paklausos įstatymai, įsikiša vyriausybė (per teisės normas), socialinės institucijos ir kolektyvinės organizacijos, tokios kaip sąjungos.
Darbo rinkoje darbo užmokestis ir darbo sąlygos nustatomi derybų būdu, taip nustatant darbuotojų gyvenimo lygį ir kokybę.
Konkurencingose rinkose kaina veikia kaip koregavimo mechanizmas, kol pasiekiama pusiausvyra. Darbo rinka neveikia kaip visiškai konkurencinga rinka, nes ji turi netobulumo, nelankstumo ir intervencijos iš išorės. Netobulumai, nes tiek įmonės, tiek darbuotojai turi įtaką darbo užmokesčiui rinkoje. Tvirtumas, nes užimtumas reiškia stabilius asmeninius santykius ir darbuotojas, ir įmonė, be atlyginimo, domisi ir kitomis sąlygomis.
Galiausiai, darbo įstatymai kišasi į darbo rinką, kur, be kita ko, nustatomos darbo sutarčių ypatybės, išeitinės išmokos, nustatomas minimalus atlyginimas.
Darbo rinkos ypatumai
Tarp darbo rinkos požymių yra:
- Jam taikomas reglamentas, kuriame nustatoma minimali kaina, kuri yra teisėtas minimalus darbo užmokestis. Tai reiškia, kad tai nėra tobulos konkurencijos rinka, nes visada atsiras žmonių, norinčių gauti mažesnį nei minimalus atlyginimą, tačiau jie negalės įsisavinti rinkos.
- Tai nelanksti rinka, nes paprastai darbo sutartys galioja. Taigi darbuotojas negali būti taip lengvai atleidžiamas (nebent jam būtų mokama kompensacija).
- Yra išoriniai kintamieji, turintys įtakos darbo rinkai, pavyzdžiui, technologiniai pokyčiai. Tai leidžia vis daugiau rankinių ar mechaninių užduočių atlikti kompiuteriu ar dirbtiniu intelektu. Taigi laikui bėgant bus labiau vertinami tokie įgūdžiai kaip kūrybiškumas ir gebėjimas mąstyti „už lango ribų“.
- Gali atsitikti taip, kad švietimo įstaigos ne visada rengia darbo rinkos reikalaujamus specialistus, todėl žmonės turi įgyti žinių dirbdami. Tai gali palengvinti patys darbdaviai, mokydamiesi.
- Yra vadinamasis trinties nedarbas, kai žmogus savo noru palieka savo darbą. Taigi reikia laiko rasti kitą darbo galimybę, mokytis ir t. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nėra visiško užimtumo.
Žr. Šalių sąrašą pagal jų nedarbo lygį.