Užsakymas vadinamas atsiskaitymo už prekes ir paslaugas metodu, kurį sudaro konkrečios sumos mokėjimo datos nustatymas. Savo ruožtu teisę į rinkimą galima perduoti arba perleisti tretiesiems asmenims.
Konkretaus sandorio įvykdymas pagal užsakymą turi pranašumą, nes garantuoja įsigijimą šiuo metu, tuo pat metu neturint finansinių išteklių.
Kartu tai, kad dokumentas išduodamas esant šiai ekonominei aplinkybei, reiškia, kad jį galima perduoti tretiesiems asmenims. Kitaip tariant, įsipareigojimas surinkti tam tikrą sumą gali būti savanoriškai priskirtas ar patvirtintas kitiems, nekeičiant sumos ar termino, be kitų nustatytų sąlygų.
Dėl labai paprasto patvirtinimo ir jo surinkimo daugelyje finansų įstaigų šis būdas yra plačiai paplitęs, nes dėl to nesumažėja administravimas. Tuo pačiu metu tai leidžia ūkio subjektams finansuoti pirkimus mainais į būsimą mokėjimą per trumpą laiką.
Tačiau kolekcijos teisių perleidimas pagal šį būdą yra vertinamas visas, neleidžiant perleisti ar patvirtinti dalinių sumų. Todėl kiekvienas pavadinimas turi nedalomą komercinę vertę.
Pagrindiniai verslo naudojimo būdai perduodami pagal užsakymą
Įvairių komercinių vekselių ar vertybinių popierių, tokių kaip čekiai, paprastieji vekseliai ar vekseliai, pasirinkimas yra mokėjimo įsipareigojimų dokumentai, kuriems taikomas šis metodas.
Dažniausias šiais atvejais yra formos naudojimas užsakant perkant prekes ar paslaugas, kurių mokėjimai vidutiniškai atidedami iki 3 mėnesių. Kitaip tariant, šie apmokėjimo už užsakymą dokumentai dažniausiai naudojami mažos vertės verslo sandoriams. Šiuos dokumentus taip pat galima vadinti užsakymo pavadinimais.
Pavedimo naudojimas ir rinkimas yra judrus ir pritaikytas visų tipų fiziniams ar juridiniams asmenims. Mažieji tiekėjai ir prekybininkai, įpratę prie nuolatinio medžiagų pirkimo ir pardavimo savo ekonominėje veikloje, yra įpratę spręsti tokio tipo mokėjimo mechanizmus.
Užsakymo pavyzdys
Tarkime, kad jie nori mums grąžinti vekselį pagal užsakymą. Tai reikš, kad tą vekselį (kuris yra mūsų žinioje) galime atiduoti kitam asmeniui (jį priskirti). Kodėl mes norėtume jį atiduoti kam nors kitam? Įsivaizduokime, kad turime sumokėti sąskaitą. Tuo metu mes neturime grynųjų, nes vekselis yra įsipareigojimas mokėti. Kadangi turime pirkti, sutariame su pardavėju, kad jis jam pateiks mūsų vekselį už pirkinio vertę. Kaip vekselis pagal užsakymą leidžiama, kad vėliau trečiasis asmuo (pardavėjas) galėtų tą vekselį atsiimti.